Atvėsus orams oda susiduria su didesniais iššūkiais: šaltą ir vėjuotą lauką keičia sausos, šildomos patalpos. Dėl šio kontrasto gali susilpnėti natūralus odos apsauginis barjeras, todėl ji greičiau praranda drėgmę ir tampa jautresnė išoriniams dirgikliams. Vis dėlto tinkamai pasirinkti kasdieniai įpročiai gali padėti lengviau prisitaikyti prie sezoninių pokyčių.
Vaistininkė G. Stankevičienė aiškina, kad rudenį ir žiemą odą veikia nuolatinė temperatūrų kaita: lauke vyrauja šaltis ir vėjas, o patalpose – sausas šildomas oras. Tokios sąlygos silpnina apsauginį sluoksnį, todėl oda tampa mažiau atspari aplinkos poveikiui ir greičiau išsausėja.
Tačiau odos būklei įtakos turi ne vien oras. Šaltuoju sezonu dažniau mėgaujamasi ilgomis karšto vandens voniomis ar dušais, kurie gali dar labiau sausinti odą. Diskomfortą taip pat gali sustiprinti mažesnis suvartojamų skysčių kiekis ir kai kurie drabužiai, ypač iš vilnos ar sintetinių audinių, galinčių dirginti jautresnę odą.
Sezoninių pokyčių poveikis ne visiems vienodas. Natūraliai sausą, jautrią ar į atopines reakcijas linkusią odą turintys žmonės dažniausiai pajunta ryškesnius simptomus. Normalios ar mišrios odos savininkai gali pastebėti tik pavienius sausumo požymius.
Ką apie odą pasako jos siunčiami signalai?
Skirtingi simptomai gali padėti suprasti, ko odai trūksta. Tempimas po prausimosi dažniausiai siejamas su drėgmės stoka. Pleiskanojimas gali reikšti, kad susilpnėjo apsauginis sluoksnis ir trūksta lipidų. Paraudimas bei jautri reakcija į šaltį, vėją ar tam tikrus audinius dažnai rodo nusilpusį odos barjerą.
Vasarą karštis ir intensyvi saulė dažniau skatina odos riebumą, todėl daugeliui žmonių pakanka lengvesnių priežiūros priemonių. Atėjus šalčiams, vėjui ir nuolat kintant temperatūrai, oda gali pradėti rausti, pleiskanoti ar tapti jautresnė. Dėl to rudenį ir žiemą verta iš naujo įvertinti naudojamas priemones ir rinktis intensyvesnę priežiūrą.
Šaltuoju metų laiku svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kosmetikos tekstūrą, bet ir į sudėtį. Kvapiosios medžiagos, eteriniai aliejai ir stiprūs alkoholiai išsausėjusią ar jautresnę odą gali papildomai sudirginti, todėl tokių produktų geriau vengti.
Viena dažniausių klaidų – ištisus metus naudoti tas pačias priemones, nors vasarą tinkanti rutina atvėsus orams ne visada išlieka tinkama.
G. Stankevičienė rekomenduoja rinktis švelnius prausiklius su glicerinu, pantenoliu ar alantoinu, vengti itin karšto vandens, o lengvus vasarinius kremus pakeisti sodresniais ir labiau maitinančiais. Odos apsauginį barjerą gali padėti stiprinti priemonės su keramidai, omega riebalų rūgštimis, hialurono rūgštimi ar taukmedžio sviestu.
Žmonėms, didžiąją dienos dalį praleidžiantiems lauke, labiau tiks riebesnis maitinamasis kremas, saugantis nuo vėjo ir šalčio. Tiems, kurie daug laiko būna šildomose patalpose, dažniau prireiks drėkinamųjų priemonių su hialurono rūgštimi, glicerinu, pantenoliu ar šlapalu – šie ingredientai padeda pritraukti ir išlaikyti drėgmę.
Rudenį ir žiemą svarbu ne tik pasirinkti tinkamus produktus, bet ir derinti drėkinamąsias bei maitinančias priemones. Toks derinys padeda palaikyti drėgmės balansą ir apsaugoti odą nuo šalčio, vėjo bei sauso patalpų oro poveikio.
Šaltuoju metu reikėtų nepamiršti ir kūno odos. Patariama rinktis trumpą, drungną dušą, naudoti švelnius arba aliejinius prausiklius, o per kelias minutes po maudynių dar šiek tiek drėgną odą patepti kremu ar emolientu. Taip pat verta reguliariai, bet švelniai pašalinti negyvas odos ląsteles.
Odos būklei svarbi ne tik išorinė priežiūra. Pakankamas skysčių vartojimas, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir kokybiškas miegas padeda palaikyti gerą odos būklę bei sumažinti sezoninių pokyčių poveikį.