Kitąmet statutinių pareigūnų darbo užmokestis vidutiniškai turėtų padidėti apie 7,5 proc., arba maždaug 128 eurais „į rankas“. 2027 metų valstybės biudžeto projekte VRM sistemos statutinių pareigūnų atlyginimams papildomai numatyta daugiau kaip 35 mln. eurų.
Vidaus reikalų ministras M. Katelynas pabrėžia, kad planuojamas augimas yra svarbus, tačiau dabartiniame biudžeto projekte dar neatsispindi visi policijos, ugniagesių gelbėtojų, pasieniečių, FNTT ir Viešojo saugumo tarnybos poreikiai. Dėl to ministerija ketina toliau tartis su premjeru ir Finansų ministerija dėl papildomo finansavimo.
VRM duomenimis, vidutinis pareigūnų darbo užmokestis pastaraisiais metais nuosekliai didėjo. 2023 metais jis siekė 1358 eurus „į rankas“, 2024 metais – 1474 eurus, 2025 metais – 1557 eurus, o 2026 metų pirmąjį pusmetį – 1623 eurus.
Profsąjungos reiškia nepasitikėjimą R. Tamašuniene, priekaištauja dėl sprendimų kalėjimų sistemoje
Pareigūnų profsąjungos ragina Vyriausybę nepritarti R. Tamašunienės siūlymui LKT vadovui skirti papeikimą
M. Sinkevičius: lėšos gynybai svarbios, bet ne paskutinėje vietoje ir visuomenės poreikiai (4)
Pasak M. Katelyno, didesnis atlygis būtinas norint išsaugoti patyrusius darbuotojus ir pritraukti naujų žmonių į statutines tarnybas. Vis dėlto papildomų lėšų reikia ne vien darbo užmokesčiui – taip pat infrastruktūrai, technikai, aprūpinimui ir kitiems įstaigų poreikiams.
Ministro teigimu, valstybės saugumo negalima vertinti tik per krašto gynybos perspektyvą. Policijos, ugniagesių, pasienio, FNTT ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai taip pat sudaro bendrą šalies saugumo sistemą. Todėl, anot jo, svarbu susitarti ne tik dėl vienkartinio atlyginimų padidinimo, bet ir dėl nuoseklaus bei tvaraus vidaus saugumo finansavimo.
2027 metų biudžeto projektas dar bus svarstomas Seime. VRM planuoja toliau teikti argumentus dėl papildomo finansavimo savo sistemos įstaigoms ir ieškoti galimybių skirti daugiau lėšų svarbiausiems jų poreikiams.
ELTA skelbė, kad Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir pateiks jį Seimui. Jame numatomas 3,8 proc. BVP siekiantis valdžios sektoriaus deficitas, viršijantis Mastrichto kriterijų.
Neįskaičiavus europinės 1,5 proc. BVP išlygos dėl karinių įsigijimų, kitų metų deficitas turėtų sudaryti 4,8 proc. BVP, o valstybės skola – 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 metais biudžeto deficitas sieks 4,6 proc. BVP, o neįvertinus karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc. Valstybės skola tuomet viršys pusę šalies BVP ir sudarys 50,7 proc.
Vienas pagrindinių biudžeto prioritetų – visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijai kitąmet numatyta skirti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų biudžeto lėšų.