D. Šidlauskienės profesinė patirtis prasidėjo mokykloje – daugiau nei dešimtmetį ji dirbo pradinių klasių mokytoja. Vėliau beveik dešimt metų Vilniaus miesto savivaldybėje analizavo švietimo duomenis, stebėjo mokyklų veiklą, dalyvavo priimant sprendimus ir formuojant švietimo politiką. Nuo 2021 metų ji vadovauja Trakų pradinei mokyklai.
Darbas klasėje, pasak D. Šidlauskienės, leido tiesiogiai pamatyti, kokią reikšmę vaiko raidai, pasitikėjimui savimi ir santykiui su mokymusi turi mokykla bei mokytojas. Savivaldybėje įgyta patirtis padėjo į švietimą pažvelgti plačiau, tačiau ilgainiui ji norėjo grįžti arčiau kasdienio mokyklos gyvenimo, kur priimti sprendimai virsta konkrečiais pokyčiais.
Vadovaudama mokyklai D. Šidlauskienė gali kartu su bendruomene įgyvendinti sprendimus, matyti jų rezultatus ir prisiimti atsakomybę už kasdien vykstančius procesus. Darbas skirtingose švietimo srityse jai taip pat padeda tą pačią situaciją vertinti iš kelių perspektyvų – suprasti sprendimo tikslą ir kartu numatyti, kiek pastangų jo įgyvendinimas pareikalaus mokytojams bei visai mokyklos bendruomenei.
Direktorė pabrėžia, kad iš sistemos lygmens logiškas sprendimas klasėje gali reikšti papildomą laiką, energiją ir administracinį darbą. Todėl, jos įsitikinimu, už kiekvieno sprendimo būtina matyti žmogų. Vadovaudama mokyklai ji stengiasi nustatyti aiškius prioritetus ir neapkrauti komandos veiklomis vien tam, kad jų būtų daugiau.
D. Šidlauskienė mano, kad formuojant švietimo politiką reikėtų vertinti ne tik finansinę sprendimų kainą. Svarbu atsižvelgti ir į mokytojų laiką, vadovo dėmesį bei administracinius išteklius. Jos požiūris – mokyklai reikia ne kuo didesnio veiklų skaičiaus, o kuo daugiau prasmingų veiklų.
Vienas iš įrankių, padedančių geriau suprasti individualius mokinių poreikius, yra mokymosi rezultatų analizė. Trakų pradinėje mokykloje sukurtas vidinis pasiekimų tendencijų stebėjimo instrumentas, kurį naudoja ketvirtų klasių mokytojai. Jame gretinami Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP), diagnostinių darbų ir pusmečių rezultatai, taip pat ieškoma pasikartojančių mokymosi sunkumų.
2024–2025 mokslo metų NMPP rezultatai Trakų pradinei mokyklai lėmė 14 vietą tarp šalies pradinių mokyklų. Vis dėlto direktorė pabrėžia, kad pats skaičius situacijos nepakeičia. Rezultatai turėtų tapti pagrindu klausti, kas turi vykti toliau: kur mokiniui reikia pagalbos, ką mokytojas gali pakeisti ir kaip mokykla gali padėti pasiekti pažangą.
Akademiniai rodikliai nėra vienintelis mokinių pažangos vertinimo kriterijus. Mokykloje daug dėmesio skiriama patirtiniam ugdymui: vaikai mokosi gamtoje, Trakų pilyje, vyksta į edukacijas ir žirgyną, dalyvauja sporto, kultūrinėse bei projektinėse veiklose.
D. Šidlauskienei svarbu, kad kiekvienas vaikas mokykloje atrastų bent vieną sritį, kurioje galėtų pajusti „aš galiu“. Jos teigimu, mokymasis neturėtų apsiriboti klase – vaikai žinias įtvirtina tyrinėdami, kurdami, keliaudami, sportuodami, bendraudami ir spręsdami realias problemas.
Siekiant geriau atliepti skirtingus mokinių poreikius, Trakų pradinėje mokykloje numatoma stiprinti personalizuotą ugdymą. Mokytojams siekiama padėti kuo tiksliau nustatyti, kuriame etape yra kiekvienas mokinys ir kokio kito žingsnio jam reikia. Šiai krypčiai, pasak direktorės, padeda dalyvavimas projekte „Galimybių mokykla“, kuriame daug dėmesio skiriama personalizuotam, inovatyviam ugdymui ir skirtingų mokinių poreikių atliepimui.
Mokykla taip pat plečia praktinių žinių sritis. Viena iš jų – finansinis raštingumas. Planuojama, kad pradinukai mokysis suprasti pinigų vertę, planuoti išlaidas, taupyti ir priimti apgalvotus sprendimus. Tam ketinama pasitelkti „Junior Achievement“ programas ir bendradarbiauti su verslo atstovais.
Be to, planuojama įrengti tris ikimokyklinio ugdymo grupes, kuriose būtų 45 vietos. Taip siekiama atliepti augančius Trakų šeimų poreikius ir padėti vaikams sklandžiau pereiti į pradinį ugdymą.
Ne visas problemas gali išspręsti pati mokykla
Nors kai kuriuos pokyčius mokykla gali inicijuoti pati, D. Šidlauskienė pabrėžia, kad bendruomenės pastangų ne visada pakanka. Mokyklos vienos negali išspręsti mokytojų ir specialistų trūkumo, sumažinti administracinės naštos ar išspręsti visų įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo klausimų.
Direktorės teigimu, mokykloms reikia ne tik aukštų lūkesčių, bet ir realių sąlygų juos įgyvendinti. Vadovo atsakomybė šiandien apima ne vien ugdymo procesą – tenka rūpintis fiziniu saugumu, infrastruktūra ir bendruomenės atsparumu.
Dalį šių iššūkių ji sieja su visa Lietuvos švietimo sistema. Kalbėdama apie reikalingus pokyčius, D. Šidlauskienė pirmiausia išskiria mokytojo profesiją. Jos vertinimu, norint geriausio švietimo būtina stipri, gerbiama ir patraukli mokytojo profesija.
Ji taip pat pasigenda didesnio stabilumo, nes mokykloms sunku nuosekliai dirbti, kai vieną prioritetą greitai pakeičia kitas. Direktorė ragina mažinti sistemos fragmentaciją, geriau naudoti duomenis ir labiau pasitikėti mokyklomis. Kartu, jos manymu, nereikėtų bijoti vaikams kelti aukštų lūkesčių, tačiau jie visuomet turi būti derinami su pagalba.
Dalijimasis veikiančiais sprendimais D. Šidlauskienei svarbus ir mokyklų vadovų bendruomenėje. Ji yra prisijungusi prie organizacijų „Švietimas #1“ ir „Lietuvos Junior Achievement“ inicijuoto Švietimo vadovų klubo.
Direktorė sako, kad vadovui svarbu nelikti profesiniame vakuume. Klube galima ne tik pasidalyti pasiteisinusiais sprendimais, bet ir atvirai pripažinti, kad kažko dar nežinai ar kad tam tikras bandymas nepavyko. Jos įsitikinimu, stipri švietimo sistema kuriama tuomet, kai žmonės kalbasi, dalijasi patirtimi ir nebijo vieni iš kitų mokytis.
Bendrystę ir gebėjimą kreiptis pagalbos D. Šidlauskienė pataria prisiminti ir tiems, kurie svarsto apie karjerą švietimo srityje ar mokyklos vadovo darbą. Tai nėra lengvas kelias – jame daug atsakomybės, sprendimų ir situacijų, kai neįmanoma įtikti visiems.
Vis dėlto darbo prasmę, pasak direktorės, atskleidžia akimirkos, kai vaikas pradeda labiau pasitikėti savimi, mokytojas atranda naują darbo būdą, o komanda pati imasi kurti pokytį. Svarbiausia, jos teigimu, ne viską atlikti pačiai, o sudaryti sąlygas augti vaikams, mokytojams ir visai bendruomenei.
VšĮ „Švietimas numeris vienas“ yra Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ įsteigta ne pelno siekianti organizacija. Ji vienija lyderius, siekiančius kurti pažangią ir pasaulyje pirmaujančią švietimo sistemą.