Izraelio kariuomenės institucija COGAT, prižiūrinti humanitarinius klausimus Gazos Ruože, trečiadienį paskelbė apie komercinių prekių tiekimo į teritoriją sustabdymą. Vis dėlto liko neaišku, ar tokį sprendimą priėmė pati institucija. COGAT teigė tik paviešinusi Gazos Ruožo prekybininkų pareiškimą, tačiau palestiniečių atstovai šią versiją atmetė.
Tokiu atveju į Gazos Ruožą patenkančių prekių kiekis galėtų smarkiai sumažėti iš karto, nes izoliuota teritorija visiškai priklauso nuo prekių, kurias Izraelis leidžia įvežti per pasienio kontrolės punktus. Be to, kilo susirūpinimas dėl prekių kainų ir jų prieinamumo gyventojams. Humanitarinės pagalbos darbuotojai pabrėžia, kad kainoms išlaikyti reikia ne tik pagalbos, bet ir veikiančios komercinės rinkos.
Norvegijos pabėgėlių tarybos atstovė spaudai Shaina Low sakė, kad vien humanitarinės pagalbos sektorius nepajėgus patenkinti visų gyventojų poreikių, todėl rinkos privalo veikti.
Pagrindinė pasaulyje apsirūpinimo maistu nesaugumą vertinanti institucija anksčiau šiais metais nurodė, kad padėtis Gazos Ruože pagerėjo nuo 2025 m. rugpjūčio, kai teritorijoje buvo paskelbtas badas. Tačiau krizė tebėra neišspręsta. Ataskaitoje teigiama, kad daugumai karo nuniokoto anklavo šeimų vis dar trūksta maisto, o net nedideli humanitarinės pagalbos tiekimo sutrikimai gali greitai panaikinti pastaruoju metu pasiektą pažangą.
COGAT, skelbdama apie priemonę, tvirtino perduodanti vietos prekybininkų sprendimą. Anot institucijos, prekybininkai esą pavargo nuo „Hamas“ taikomų rinkliavų už jų sunkvežimius ir grasinimų. Izraelis jau ilgą laiką kaltina šią grupuotę importuojamų prekių apmokestinimu ir taip finansuojant savo veiklą.
Prekybininkai kaltina Izraelį
Tačiau Gazos Ruožo privačių vežėjų sąjungos vadovas Nahedas Sheheiberis teigė, kad tiekimą sustabdė ne prekybininkai, o Izraelis. Jo teigimu, Izraelio koordinatorius bando atsakomybę priskirti Gazos Ruožo prekybininkams, nors apribojimus įvedė pati Izraelio pusė.
Po COGAT pranešimo N. Sheheiberio vadovaujamos sąjungos atstovai susitiko su Gazos Ruožo ekonomikos ministerijos pareigūnais. Jie išreiškė susirūpinimą ir teigė, kad Izraelis ministerijos renkamas rinkliavas pasitelkia kaip pretekstą komercinių prekių tiekimui nutraukti.
N. Sheheiberio teigimu, ministerija iš prekybininkų už kiekvieną į Gazos Ruožą įvažiuojantį sunkvežimį prašė 10 tūkst. šekelių, arba maždaug 2 875 eurų. Per susitikimą ministerijos viceministras Khaledas al-Raqabas sąjungos atstovams aiškino, kad tai nėra mokestis. Pasak jo, ministerija prašo aukos, kuri būtų naudojama Gazos Ruožo valstybės tarnautojų atlyginimams mokėti.
COGAT pranešime taip pat nebuvo nurodyta, ar humanitarinės pagalbos organizacijoms bus leista padidinti į Gazos Ruožą gabenamos pagalbos kiekius, kad būtų kompensuotas nutrūkęs komercinių prekių tiekimas.
COGAT duomenimis, maždaug 2 mln. Gazos Ruožo gyventojų kasdien reikia apie 250 sunkvežimių krovinių. Šis skaičius yra gerokai mažesnis už mažiausiai 600 sunkvežimių per dieną, numatytų prieš metus, kai tarpininkaujant JAV buvo sudarytas paliaubų susitarimas.
Karo aukų skaičius toliau auga
Karas prasidėjo 2023 m. spalio 7 d., kai „Hamas“ vadovaujami užpuolikai nužudė apie 1,2 tūkst. žmonių ir paėmė 251 įkaitą. Izraelis į tai atsakė plataus masto bombardavimu ir sausumos invazija. Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per karą žuvo daugiau kaip 74 tūkst. palestiniečių.
Ministerija nurodo, kad daugiau kaip 1,4 tūkst. palestiniečių žuvo nuo paliaubų įsigaliojimo. Tuo pačiu laikotarpiu per pavienius išpuolius Gazos Ruože žuvo penki Izraelio kariai.
„Hamas“ valdomai administracijai pavaldi ministerija tvarko išsamią žuvusiųjų apskaitą. Jungtinių Tautų agentūros ir nepriklausomi ekspertai šiuos duomenis iš esmės laiko patikimais. Ministerija neskirsto aukų į civilius ir kovotojus, tačiau teigia, kad moterys ir vaikai sudaro maždaug pusę visų žuvusiųjų.