Namas nugriautas, tačiau A. Bosas vis dar kovoja dėl kompensacijos: reikalaujama jau beveik pusės milijono eurų

Verslininkas A. Bosas iš Vilniaus rajono savivaldybės siekia prisiteisti išlaidas, patirtas statant ir vėliau griaunant jam priklausiusius pastatus. Savivaldybė nesutinka su prašomos kompensacijos dydžiu, todėl ginčas teisme tęsiasi, nors namas su kitais statiniais buvo nugriautas daugiau nei prieš dvejus metus.

Šiuo metu A. Bosas prašo priteisti 465 850,91 euro ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų. Vilniaus rajono savivaldybės mero patarėjas Kęstutis Butvydas Eltai nurodė, kad 2026 m. birželį verslininkas reikalavimą sumažino nuo 476 667,56 euro iki 449 785,91 euro, tačiau 2026 m. spalio 13 d. jį vėl padidino 16 065 eurais.

K. Butvydo teigimu, spalį savivaldybė teismui pateikė A. Bosui papildomų klausimų dėl išlaidų, kurias jis prašo atlyginti. Teismas pasiūlė į šiuos klausimus atsakyti, taip pat pateikti poziciją dėl spalio 13 d. pareiškimu padidinto reikalavimo.

Ginčas kilo dėl statybos leidimo

A. Bosas kompensacijos reikalauja už jo sklype Vilniaus rajono Aukštuolės kaime atliktus namo statybos ir griovimo darbus. Jis remiasi tuo, kad statybą leidęs dokumentas vėliau buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

2024 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) įpareigojo nugriauti A. Boso namą ir kitus statinius. Kartu teismas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybė turėtų padengti 90 proc. pastatų statybos ir griovimo išlaidų.

Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius anksčiau yra teigęs, kad savivaldybė pasirengusi vykdyti LAT sprendimą dėl išlaidų kompensavimo, tačiau mano, jog A. Boso nurodyta suma nėra pagrįsta.

Sklypas yra Vakaro gatvėje, Aukštuolės kaime. Įvykdžius teismo sprendimą, jame nugriauti namas, klėtis ir pirtis.

LAT galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas bei buvęs Seimo narys A. Bosas turi nugriauti namą, nes statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai. Jam buvo nustatytas šešių mėnesių terminas pastatus nugriauti pačiam, o 90 proc. su tuo susijusių išlaidų turėtų kompensuoti Vilniaus rajono savivaldybė.

Teismai taip pat nustatė, kad sklypo, kuriame stovėjo A. Boso namas, pagrindinė paskirtis yra miškų ūkio. Dėl to sodybų statyba jame nebuvo leidžiama, o savivaldybė tokio statybos leidimo išduoti neturėjo.

Naudojame slapukus siekdami suasmeninti turinį ir skelbimus, teikti socialinės žiniasklaidos funkcijas ir analizuoti srautą. Taip pat dalijamės informacija apie tai, kaip naudojatės mūsų svetaine su savo socialinės žiniasklaidos, reklamos ir analizės partneriais. View more
Sutinku
Nesutinku