Šiuo metu darbo Lietuvoje ieško 29 tūkst. jaunuolių – 4 tūkst. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Užimtumo tarnybos duomenimis, didžiausią jaunų klientų dalį sudaro profesinio pasirengimo neturintys asmenys – jų yra 52 proc.
Aukštąjį išsilavinimą turi 22 proc. darbo ieškančių jaunuolių, o profesinį – 26 proc.
Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė teigia, kad kai kuriuos jaunuolius nuo kvalifikacijos įgijimo atbaido ilgas mokymosi laikotarpis, abejonės dėl mokymo kokybės ir galimybės pritaikyti įgytas žinias darbo rinkoje.
Dėl to dauguma jaunuolių stengiasi kuo greičiau pradėti savarankišką gyvenimą – įsidarbinti arba pradėti savo verslą.
Pasak I. Nomeikienės, dalis jaunuolių renkasi trumpus kursus arba savarankišką mokymąsi. Taip pat pastebima, kad jie neretai neįvertina ilgalaikės perspektyvos, sunkiau prisiima įsipareigojimus, stokoja nuoseklumo ir tikisi greito rezultato. Vienu didžiausių iššūkių išlieka neaktyvūs jaunuoliai, kurie mažiausiai linkę naudotis jiems pritaikytomis paslaugomis.
Užimtumo tarnybos statistika rodo, kad nekvalifikuotu darbu domisi 23,8 proc. darbo neturinčių jaunuolių. Vis dėlto jų lūkesčiai skirtingose šalies vietovėse gerokai skiriasi.
Vilniuje nekvalifikuoto darbo ieško 8,8 proc. jaunuolių, Kaune – 13 proc., Vilniaus rajone – 13,6 proc., o Kauno rajone – 13,9 proc. Kai kuriose mažesnėse savivaldybėse šis rodiklis viršija 50 proc.
I. Nomeikienė taip pat atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją: jaunuoliai, neturintys išsilavinimo, dažnai nenori dirbti sunkaus ir nekvalifikuoto darbo.
Jie dažniau dairosi „švaresnių“ ir lankstesnių pozicijų, pavyzdžiui, marketingo, administravimo ar IT srityse. Tačiau, kaip pažymi patarėja, tokiais atvejais jiems dažniausiai galima pasiūlyti tik žemos kvalifikacijos darbą arba paslaugas, padedančias įgyti profesiją.
Palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, jauni žmonės dažniau domisi aptarnavimo srities darbais. Jie svarstytų barmenų, padavėjų, pardavėjų ir panašias pareigas. Jaunimą taip pat domina darbas biuruose.
Per pirmąjį šių metų pusmetį įsidarbino beveik 32 tūkst. jaunuolių. Kas mėnesį vidutiniškai įdarbinama apie 5,3 tūkst. jaunų žmonių, o dar maždaug 750 pradeda veiklą pagal verslo liudijimus.
Spalio 1 dieną didžiausias jaunimo nedarbas buvo užfiksuotas Kauno apskrityje – 8,4 proc. Mažiausias rodiklis nustatytas Šiaulių apskrityje – 5,5 proc.