Naujienų portalui „Lrytas“ dresūros stovyklos „Dog Camp“ atstovė Evelina Ranonytė pateikė išsamų paaiškinimą dėl Algimanto Minalgos-Soliarčio augintinio Marso būklės.
Ji pripažino, kad susiklosčiusi situacija stovyklai buvo netikėta, tačiau tikino, jog darbuotojai stengėsi padėti šuniui. Pasak E. Ranonytės, įstaigoje įvyko tragedija, kurios darbuotojai nesitikėjo, nors iš savo pusės padarė viską, ką galėjo. Ji pabrėžė, kad itin jautrūs šunys ilgai negali būti aplinkoje be šeimininko ar nuolat šalia esančio žmogaus.
Atstovės teigimu, Marsas yra išskirtinai jautrus šuo, turintis jautrią nervų sistemą. Stovykloje nežinoma, ar tai lėmė genetika, ar galimi išgyvenimai kelionės į Lietuvą metu.
A. Minalga-Soliaris į „Dog Camp“ kreipėsi pagal rekomendacijas. Jo kaimynai anksčiau šioje vietoje palikdavo sudėtingus, sportinius šunis, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra. E. Ranonytė teigė, kad tie gyvūnai stovykloje apsistodavo du ar tris kartus per metus ir visada sugrįždavo.
Ji taip pat nurodė, kad dauguma klientų į stovyklą grįžta tiek dėl šunų priežiūros, tiek dėl dresūros paslaugų. Anot jos, dalis klientų renkasi viešbučio paslaugas ir vėliau, nes nori išlaikyti pasiektus rezultatus, o šunys jau būna pripratę prie aplinkos.
E. Ranonytė pabrėžė, kad įstaiga labai rūpinasi savo reputacija. Jei šuniui kas nors nutinka, darbuotojai, jos teigimu, greitai reaguoja, bendrauja su šeimininku ir analizuoja situaciją, kad ji nepasikartotų.
Šuns būklė kėlė vis daugiau nerimo
Pasak atstovės, Marso elgesys kėlė papildomų iššūkių. Šuo esą pavyduliaudavo net namuose, lauke neklausydavo, tempdavo pavadėlį, išsigąsdavo garsų ir tapdavo nevaldomas. Kadangi Marsas yra didelis, tokia elgsena galėjo kelti pavojų jam pačiam, šeimininkui ir aplinkiniams.
Atvykus į stovyklą šuniui prasidėjo adaptacijos laikotarpis. E. Ranonytė teigė, kad pradžioje darbuotojų nesuneramino tai, jog kelias dienas Marsas nevalgė, nes vėliau jis pradėjo maitintis.
Vis dėlto atstovė atkreipė dėmesį į Marso maisto kiekį. Iki tol šuo gaudavo 800 ir daugiau gramų sauso maisto per dieną. Nors Marsas buvo didelis, toks kiekis, jos teigimu, buvo didelis, o jo organizmas jau anksčiau dirbo didelėmis apkrovomis.
Kai šuo nustojo ėsti, jo virškinimo sistema galėjo pailsėti ir atsistatyti. Tačiau grįžus prie 800 gramų normos organizmas patyrė šoką, todėl Marsas, pasak „Dog Camp“ atstovės, pradėjo neįsisavinti maisto ir viduriuoti.
Apie viduriavimą buvo informuotas šeimininkas. Jis nurodė, kokius vaistus naudoja namuose, todėl darbuotojai juos taip pat taikė. Viduriavimas tai susilpnėdavo, tai atsinaujindavo, be to, atsirado ir pavydulinga elgsena.
Po daugiau nei dviejų savaičių, tikslų laikotarpį dar tikslinant, stovyklos darbuotojai kartu su šeimininku nusprendė Marsą nuvežti pas veterinarus. Iki tol jie taip pat konsultavosi su veterinarijos specialistais. E. Ranonytė sakė, kad šeimininko rekomenduoti vaistai iš pradžių atrodė padedantys, tačiau vėliau šunį vis tiek nuspręsta ištirti.
Veterinarai paaiškino, kad Marsas galėjo patirti organizmo šoką dėl maisto, prie kurio prisidėjo stresas būnant be šeimininko ir tarp kitų šunų.
Šuniui buvo atlikti kraujo tyrimai, įvertinta jo būklė ir pradėta laikytis veterinarų nurodymų. Pakeitus maistą, jo kiekis iš pradžių nebuvo didinamas, nors Marsas jau buvo stipriai sulysęs ir netekęs daug skysčių. Maisto norma buvo didinama palaipsniui, kad organizmas nepatirtų dar vieno didelio šoko.
Iš pradžių darbuotojai pastebėjo, kad šuo priauga svorio ir jo būklė gerėja. Tačiau vėliau viduriavimas atsinaujino, o svoris vėl sparčiai krito. Panaudojus vaistus, pagerėjimo nebuvo, todėl stovyklos atstovai dar kartą pasitarė su šeimininku ir nuvežė Marsą pas veterinarus.
Klinikoje šuniui buvo pastatytos lašelinės, suleista vitaminų ir suteikta kita reikalinga pagalba. Po procedūrų Marsas sugrąžintas į stovyklą, tačiau darbuotojai pranešė A. Minalgai-Soliarčiui, kad šuo nebegali ten likti. Jie manė, jog pagrindinė problema yra Marsui keliantis gyvenimas be šeimininko, todėl laukė, kol baigsis jo kelionė ir jis galės pasiimti augintinį.
Paaiškino, kaip atsirado žaizdos
E. Ranonytė taip pat komentavo nuotraukose matomas Marso žaizdas ir pragulas. Pasak jos, apie jas šeimininkui buvo pranešta, tačiau anksčiau jų nepastebėjo nei stovyklos darbuotojai, nei veterinaras.
Atstovės teigimu, Marsas tuo metu buvo labai sulysęs ir netekęs daug skysčių, todėl jo kūnas tapo itin pažeidžiamas. Šuo gulėjo ant kietesnių paviršių. Minkšto pagrindo, anot jos, nebuvo galima nuolat naudoti, nes Marsas dažnai viduriuodavo ir vemdavo, todėl patiesalai greitai tapdavo nehigieniški.
Darbuotojai, pasak E. Ranonytės, kasdien valydavo šuns patalpą, keisdavo patiesalus ir prausdavo Marsą. Pragulos ir žaizdos, jos teigimu, atsirado paskutinėmis apgyvendinimo dienomis, o apie tai buvo informuotas šeimininkas.
Po šio įvykio A. Minalga-Soliaris paviešino nuotraukas, kuriose matyti nusilpęs augintinis ir, jo vertinimu, nehigieniška stovyklos aplinka. Taip pat buvo paskelbtas vaizdo įrašas su kitu „Dog Camp“ paliktu šunimi.
Pakomentavo ir kitus paviešintus atvejus
„Dog Camp“ atstovė teigė, kad dalį A. Minalgos-Soliarčio paviešintų vaizdų ir nuotraukų paskelbė ne patys juose matomų šunų šeimininkai.
Vienoje nuotraukoje matomam šuniui dėl drėgmės buvo pažeista kaklo oda, vėliau prasidėjo pūliavimas. Darbuotojai problemą pastebėjo pavėluotai, nes šuo neleido savęs apžiūrėti. Pastebėjus pažeidimą, gyvūnas buvo nuvežtas pas veterinarus, o šeimininkai informuoti. Atstovė tikino, kad šuo pasveiko, o jo šeimininkai vėliau dar ne kartą naudojosi stovyklos paslaugomis.
Kitas atvejis buvo susijęs su agresyviu šunimi, kurį jo šeimininkams išvykstant turėjęs prižiūrėti žmogus paskutinę akimirką atsisakė saugoti. Šeimininkai, girdėję gerų atsiliepimų apie „Dog Camp“, šunį paliko stovykloje.
Tačiau darbuotojams buvo sunku saugiai išvesti gyvūną iš kambario. Dėl didelio streso šuo pradėjo viduriuoti, o vaizdo įrašą nufilmavęs žmogus negalėjo saugiai prie jo prieiti ir išvalyti patalpos.
Po šio įvykio stovykla įdiegė sistemas, leidžiančias agresyviems šunims patekti į lauko kiemelį be tiesioginio darbuotojų kontakto. Taip, pasak atstovės, galima saugiau prižiūrėti tokius gyvūnus ir palaikyti aplinkos higieną.
Dar vienoje nuotraukoje buvo matomas belgų aviganis su sužeista koja. Šuo susižeidė bėgiodamas – iš pradžių tai buvo įpjovimas. Jis buvo nuvežtas pas veterinarus, o šeimininkas informuotas. Tačiau likęs vienas šuo nusiplėšdavo apsauginį kūgį, išsilaižydavo žaizdą ir ją dar labiau išsidraskydavo.
Stovykla: tokių atvejų buvo nedaug
E. Ranonytė pabrėžė, kad per visus dresūros stovyklos veiklos metus panašių atvejų pasitaikė nedaug.
Jos teigimu, „Dog Camp“ yra turėjusi apie 200 dresuojamų šunų – tiek stovykloje apgyvendintų, tiek individualias pamokas lankiusių gyvūnų. Per šį laikotarpį pasitaikė tik keli atvejai, kai dėl dresūros įrankių šunims atsirado bėrimų, alerginių reakcijų ar nedidelių žaizdelių kaklo srityje.
Tokius pažeidimus, pasak atstovės, gali sukelti alergija, stipriai sudrėkęs kaklas arba trintis į dresūros įrankio kontaktinius taškus, ypač jei šuns oda yra jautri. Ji tikino, kad tinkamai naudojami dresūros įrankiai neturėtų žaloti gyvūno, o Marso žaizdos, stovyklos vertinimu, atsirado ne dėl šių įrankių.
Primename, kad A. Minalga-Soliaris teigė kovojantis dėl savo augintinio Marso gyvybės.