Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys telefonu kalbėjosi su naujuoju Rumunijos užsienio reikalų ministru. Pokalbio metu jie aptarė dvišalius ryšius, saugumo padėtį NATO rytiniame flange, regione įvykusius bepiločių orlaivių ir raketų incidentus, situaciją Juodojoje jūroje, paramą Ukrainai bei Europos Sąjungos plėtrą.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, K. Budrys pabrėžė, kad Lietuvą ir Rumuniją sieja ne tik glaudi partnerystė, bet ir bendra atsakomybė už Europos saugumą. Pasak ministro, abi šalys, būdamos NATO rytinio flango valstybės, tiesiogiai susiduria su Rusijos keliama grėsme.
K. Budrio vertinimu, pastarieji Rusijos veiksmai, kuriais siekiama tikrinti NATO budrumą, vienybę ir gebėjimą reaguoti, dar kartą patvirtina tvirto transatlantinio ryšio, nuoseklios paramos Ukrainai ir vieningos Europos svarbą.
Ministrai taip pat kalbėjo apie incidentus Juodojoje jūroje. Per juos keli dronais atakuoti komerciniai laivai nuskendo, o dalis įgulų narių žuvo arba dingo. K. Budrys ir jo kolega aptarė galimas koordinuoto atsako priemones.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat nurodė, kad Lietuva, nuo 2027 m. pradžios perimsianti pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, sieks tinkamai įtraukti NATO rytinio flango saugumo poreikius į būsimus ES finansinius sprendimus ir daugiametę finansinę programą.
ELTA primena, kad Rumunijos parlamentas antradienį pritarė paskirtojo, nė vienai partijai nepriklausančio ministro pirmininko Lucos Niculescu pasiūlytai vyriausybei.
Rumunijoje tęsiasi ilgą laiką trunkantis nestabilumas. Jis prasidėjo 2024 m. gruodį, kai buvo anuliuoti prezidento rinkimų rezultatai. Šalis taip pat susiduria su vienu didžiausių biudžeto deficitų Europos Sąjungoje, sparčia infliacija ir technine recesija.