„Repsense“ atliktas tyrimas parodė, kad Rusijos šaltiniai paskelbė 54 proc. viso priešiško turinio, susijusio su Lietuvos energetika. Vienas dažniausių naratyvų teigė, kad Lietuvos pasitraukimas iš Rusijos kontroliuotos BRELL elektros sistemos buvo ekonomiškai žalingas sprendimas.
Informacinėse atakose taip pat daug dėmesio skirta Kaliningrado tranzitui ir povandeniniams kabeliams. Du trečdaliai visų analizuotų pranešimų apie Kaliningrado tranzitą buvo paskelbti rusų kalba, o pranešimų apie povandeninius kabelius rusų kalba sudarė daugiau nei pusę.
Lietuvos infrastruktūra tapo informacinių atakų objektu
„Repsense“ vadovas Mykolas Katkus teigia, kad propaganda ne visada siekia ilgalaikio poveikio visuomenės nuostatoms. Kai kurios komunikacinės operacijos orientuotos į labai greitą rezultatą – panikos sukėlimą, gynybai svarbaus objekto statybų stabdymą ar nepasitikėjimo valstybe kurstymą.
Vienas tyrimo epizodų susijęs su poligonu. Su Rusija siejami „Telegram“ kanalai informaciją šia tema pradėjo skelbti gruodžio 15 dieną, kai buvo priimtas sprendimas dėl poligono įrengimo. Nuo gruodžio 17-osios tokios paskyros platino teiginius, kad poligonas nereikalingas, bus skirtas NATO interesams ir kels grėsmę Kaliningradui.
Tyrėjų teigimu, platesnė vieša diskusija Lietuvoje prasidėjo tik gruodžio 23 dieną, po vietos gyventojų susitikimo su Krašto apsaugos ministerijos atstovais.
M. Katkus atkreipia dėmesį į šių įvykių seką: su Rusija siejami kanalai tas pačias temas paskelbė maždaug savaite anksčiau, nei jos pradėtos aptarinėti Lietuvoje. Vėliau lietuviškuose komentaruose jos buvo kartojamos beveik tais pačiais žodžiais. Pasak jo, toks modelis labiau primena iš anksto suplanuotą informacinę operaciją nei spontanišką visuomenės reakciją.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad šeši iš dešimties įrašų apie Lietuvos infrastruktūrą buvo skirti ne konkretiems objektams, o valstybės gebėjimui juos valdyti ir apsaugoti.
Vis dėlto didžioji dalis analizuotų priešiškų naratyvų plačios auditorijos nepasiekė. Iš 16 tyrime išskirtų naratyvų 12 neišplito už pradinės informacinės erdvės ribų. Be to, nė vienas jų nacionalinėje žiniasklaidoje nebuvo pakartotas kaip faktas.
Analitikų vertinimu, informacinių atakų sklaidai svarbi ir institucijų reakcijos sparta. Balionų atveju institucijos jau kitą dieną įvardijo, kas už šio reiškinio stovi, ir šios pozicijos laikėsi toliau – todėl priešiško turinio buvo mažiausiai. Kapčiamiesčio atveju gyventojai atsakymų laukė 16 dienų, o susidariusią tylą užpildė kiti informacijos šaltiniai.
„Repsense“ tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. Jis buvo parengtas „Lrytas“ konferencijai „Saugumo kodas 2026“.