Mokslininkai nustatė kraujyje esančių baltymų skirtumus, kurie ateityje gali padėti iš anksto atpažinti vyrus, turinčius didesnę riziką susirgti prostatos vėžiu. Tikimasi, kad šis atradimas prisidės ne tik prie ankstesnio ligos nustatymo, bet ir prie naujų būdų užkirsti kelią agresyvioms jos formoms.
Vėžio registro duomenimis, 2024 m. Lietuvoje diagnozuota daugiau nei 2 tūkst. prostatos vėžio atvejų, o nuo šios ligos mirė daugiau nei 500 žmonių. Anglijoje per kelis dešimtmečius jaunesnių nei 50 metų vyrų prostatos vėžio atvejų skaičius padidėjo daugiau nei keturis kartus.
Prostatos vėžį anksti nustatyti sudėtinga todėl, kad pradinė liga dažnai nesukelia jokių simptomų. Ji gali būti pastebėta tik tada, kai išplinta į kitas organizmo dalis ir tampa gerokai sunkiau gydoma.
Jungtinėje Karalystėje, kitaip nei Lietuvoje, nacionalinės prostatos vėžio patikros programos nėra. Vyresni nei 50 metų vyrai gali kreiptis dėl prostatos specifinio antigeno, arba PSA, kraujo tyrimo, tačiau padidėjusi šio antigeno koncentracija savaime nepatvirtina vėžio.
Naujajame tyrime analizuoti 2555 vyrų kraujo mėginiai. Vėliau prostatos vėžys diagnozuotas 982 tyrimo dalyviams, o 1573 vyrai šia liga nesusirgo. Mokslininkai ištyrė daugiau kaip 6 tūkst. kraujyje esančių baltymų, o dalyvių sveikatą stebėjo maždaug 16 metų.
Analizė parodė, kad vyrų, kuriems vėliau išsivystė prostatos vėžys, kraujyje buvo tam tikrų skirtumų, palyginti su nesusirgusiais dalyviais. Iš viso nustatyta 12 su ligos rizika susijusių baltymų, o 7 iš jų buvo siejami su agresyviomis prostatos vėžio formomis.
Tarp šių baltymų buvo ANKRD1. Ankstesni tyrimai jį siejo su navikais, turinčiais didesnę tikimybę išplisti į kitas organizmo vietas. Mokslininkus taip pat sudomino GZMK – baltymas, kurį gamina imuninės sistemos ląstelės, padedančios atpažinti ir sunaikinti pakitusias organizmo ląsteles.
Šie rezultatai leidžia manyti, kad imuninė sistema gali būti svarbi stabdant prostatos vėžio vystymąsi dar prieš diagnozuojant ligą. Tačiau tyrėjai pabrėžia, kad tai nereiškia, jog kraujo mėginių paėmimo metu tyrimo dalyviai jau sirgo prostatos vėžiu. Baltymai veikiau gali padėti paaiškinti, kodėl vieniems vyrams rizika susirgti yra didesnė nei kitiems.
Vienas pagrindinių tyrimo autorių, Oksfordo universiteto profesorius Karlas Smithas-Byrne’as, nurodė, kad atradimas gali būti reikšmingas ne tik ankstyvai diagnostikai, bet ir prevencijai. Jo teigimu, kartu su esamais ir būsimais genetinių tyrimų duomenimis nustatyti rezultatai gali padėti išskirti biologinius procesus, į kuriuos būtų galima nukreipti prevencines priemones ir taip bandyti užkirsti kelią agresyviam prostatos vėžiui.
Vis dėlto iki tokio tyrimo pritaikymo klinikinėje praktikoje dar laukia papildomi darbai. Reikės patvirtinti, ar nustatyti baltymai patikimai leis prognozuoti, kuriems vyrams ateityje išsivystys prostatos vėžys.
Tyrime nedalyvavęs Londono Karalienės Marijos universiteto profesorius Prabhakaras Rajanas atkreipė dėmesį į tyrimo ribotumus. Pasak jo, trūksta informacijos apie kai kurių vėžio atvejų agresyvumą, todėl dalis nustatytų sąsajų galėjo atsirasti atsitiktinai.
Tyrimą iš dalies finansavo Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų organizacija „Cancer Research UK“. Jos mokslinių tyrimų ir inovacijų vykdomasis direktorius Iainas Foulkesas priminė, kad prostatos vėžys išlieka viena dažniausių vyrų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių, tačiau mokslininkai vis dar nevisiškai supranta, kodėl ši liga vienais atvejais vystosi lėtai, o kitais tampa agresyvi ir pavojinga gyvybei.
I. Foulkeso teigimu, supratus, kas lemia šiuos navikų skirtumus, būtų galima tiksliau nustatyti didžiausios rizikos grupėms priklausančius žmones ir išgelbėti daugiau gyvybių. Nors iki praktinio pritaikymo dar reikia nemažai tyrimų, tokie atradimai ateityje galėtų padėti nustatyti rizikos grupės vyrus ir užkirsti kelią agresyviam prostatos vėžiui dar prieš jam išsivystant.
Mokslininkai pabrėžia, kad naujieji rezultatai kol kas nepakeičia įprastų prostatos vėžio diagnostikos metodų. Tačiau ateityje kraujyje esančių baltymų analizė galėtų tapti papildoma priemone, padedančia atrinkti vyrus, kuriems reikėtų atidesnės sveikatos stebėsenos, ir geriau suprasti, kaip užkirsti kelią agresyvioms ligos formoms.