Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė paneigia keturis dažnus įsitikinimus apie padidėjusio kraujospūdžio kontrolę ir paaiškina, kokie įpročiai iš tiesų gali padėti rūpintis širdies bei kraujagyslių sveikata, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pasak A. Krušnienės, kraujospūdį lemia ne vienas veiksnys. Tam įtakos turi paveldimumas, nekontroliuojamos lėtinės ligos, antsvoris, nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, didelis druskos kiekis, alkoholio vartojimas, rūkymas, prastas miegas ir ilgalaikis stresas. Įtakos gali daryti ir kai kurie vaistai.
Todėl vieno universalaus sprendimo, tinkamo visiems, nėra – būtina vertinti bendrą žmogaus sveikatos būklę.
1 mitas: jei nejaučiu simptomų, kraujospūdžio mažinti nereikia
Galvos skausmas, svaigulys, spengimas ausyse, juntamas širdies plakimas ar nuovargis kartais siejami su padidėjusiu kraujospūdžiu. Vis dėlto savijauta nėra patikimas rodiklis, leidžiantis nustatyti, ar kraujospūdis normalus. Hipertenzija dažnai nesukelia aiškių simptomų.
Ilgai nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis didina širdies nepakankamumo, miokardo infarkto ir insulto riziką, taip pat gali pažeisti inkstų bei akių kraujagysles. Dėl to tikslūs matavimo rezultatai yra informatyvesni už subjektyvią savijautą.
Kraujospūdį ypač svarbu reguliariai tikrinti žmonėms, kurių šeimoje pasitaikė hipertenzijos atvejų, turintiems antsvorio, sergantiems cukriniu diabetu, rūkantiems, mažai judantiems ar vartojantiems daug druskos. Nors liga dažniau nustatoma vyresniame amžiuje, ji gali išsivystyti ir jaunesniems žmonėms.
Reikšmės turi ir pats matavimo procesas. Prieš jį reikėtų kelias minutes ramiai pasėdėti, nekalbėti, ranką laikyti tinkamoje padėtyje ir pasirinkti žastui pritaikytą manžetę.
Vienas matavimas atspindi situaciją konkrečiu momentu, o reguliariai užrašomi rodmenys leidžia gydytojui geriau įvertinti kraujospūdžio pokyčius. Todėl namuose verta pildyti kraujospūdžio dienyną ir matuoti panašiu paros metu. Tai padeda pastebėti tendencijas bei įvertinti gydymo veiksmingumą, tačiau namų matavimai nepakeičia vizitų pas sveikatos priežiūros specialistus.
2 mitas: jei maisto papildomai nesūdau, druskos gaunu nedaug
Didelis natrio chlorido kiekis siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, todėl druskinės atsisakymas yra naudingas pirmas žingsnis. Tačiau daug druskos galima gauti ne tik papildomai sūdant maistą namuose.
Jos būna duonoje, mėsos gaminiuose, sūriuose, padažuose, konservuose, užkandžiuose ir kituose paruoštuose patiekaluose. Tad retai naudojantis druska virtuvėje vis tiek galima suvartoti nemažai natrio chlorido.
Norint sumažinti jo kiekį, verta skaityti produktų etiketes ir įvertinti visą dienos racioną. Suaugusiesiems rekomenduojama per parą suvartoti mažiau kaip 5 gramus druskos, tačiau šią ribą nesunku viršyti, jei dažnai valgomi stipriai perdirbti produktai.
Mityboje patariama dažniau rinktis šviežias daržoves, vaisius, uogas ir mažiau perdirbtą maistą. Taip pat verta riboti sočiųjų riebalų gausius produktus, įskaitant riebią mėsą, kai kuriuos pieno produktus, kokosų ir palmių aliejų. Šie pokyčiai naudingi bendrai širdies ir kraujagyslių sveikatai bei papildo gydytojo paskirtą hipertenzijos gydymą.
3 mitas: normalūs skaičiai reiškia, kad hipertenzija išnyko
Jeigu vartojant paskirtus vaistus kraujospūdis išlieka normos ribose, tai dažniausiai rodo, kad gydymas veikia. Tačiau vien geri rodmenys nereiškia, jog hipertenzija išnyko.
Dėl to negalima savarankiškai mažinti vaistų dozės, praleisti tablečių ar visiškai nutraukti gydymo. Tokiu atveju kraujospūdis gali vėl padidėti.
Kelias savaites ar mėnesius matomi geri rezultatai gali būti reguliaraus vaistų vartojimo ir pakeistų kasdienių įpročių pasekmė. Bet kokius gydymo pakeitimus reikėtų aptarti su gydytoju, galinčiu įvertinti ankstesnius kraujospūdžio rodmenis, kitus rizikos veiksnius ir bendrą sveikatos būklę.
4 mitas: maisto papildai gali pakeisti gydymą
Rūpinantis širdies ir kraujagyslių sveikata svarbu su maistu gauti pakankamai B grupės vitaminų, magnio ir kalio. Šie mineralai dalyvauja normalioje širdies bei raumenų veikloje. Subalansuotoje mityboje taip pat vertėtų nepamiršti omega-3 riebalų rūgščių šaltinių.
Vis dėlto maisto papildai neturėtų būti laikomi kraujospūdį mažinančių vaistų alternatyva. Jie gali būti bendros sveikatos priežiūros dalis, tačiau nepakeičia gydytojo paskirtų antihipertenzinių vaistų, reguliaraus kraujospūdžio stebėjimo ar gyvenimo būdo korekcijų.
Taip pat svarbu įvertinti visų vartojamų preparatų sąrašą. Kai kuriuose maisto papilduose esantis ženšenis ar saldymedis gali daryti įtaką kraujospūdžiui. Prieš pasirenkant papildus rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.