Šeštadienio naktį daugelyje Europos šalių laikrodžiai pasukti viena valanda atgal. Taip sugrįžo žiemos, arba standartinis, laikas, labiau atitinkantis natūralų Saulės paros ritmą.
Nors ne kartą svarstyta atsisakyti sezoninio laiko keitimo, laikrodžiai vis dar persukami kiekvieną pavasarį ir rudenį. Ši tvarka pradėta taikyti per Pirmąjį pasaulinį karą, kai taip siekta taupyti energiją, o daugelyje valstybių ji vėl įvesta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
Vis dėlto mokslininkai vis dažniau atkreipia dėmesį į galimą tokios praktikos poveikį sveikatai. Daugiausia klausimų kelia pavasarinis laikrodžių persukimas, kai žmonės netenka vienos miego valandos.
Kanadoje veikiančio Britų Kolumbijos universiteto psichiatrijos profesorius Raymondas Lamas vadovavo neseniai paskelbtai analizei apie vasaros laiko poveikį sveikatai. Jo teigimu, vien sezoninio laiko keitimo panaikinimas problemos neišspręstų – reikėtų nuspręsti, pagal kurį laiką gyventi ištisus metus.
Standartinis laikas – palankesnis organizmui
Tyrėjai nurodo, kad atsisakius sezoninio laikrodžių persukimo būtų galima išvengti trumpalaikių organizmo ritmo sutrikimų. Tačiau nuolat pasirinktas laikas galėtų turėti ilgalaikį poveikį visuomenės sveikatai.
Profesorius R. Lamas, remdamasis moksliniais duomenimis, standartinį laiką laiko palankesniu. Svarbiausia priežastis – rytinės šviesos reikšmė biologiniam laikrodžiui, miegui ir nuotaikai.
Nuolatinis vasaros laikas taip pat turėtų privalumų: ilgesni šviesūs vakarai suteiktų daugiau galimybių po darbo užsiimti laisvalaikio veikla, bendrauti, o kai kuriems verslams tai galėtų būti naudinga.
Tačiau žiemą tokiu atveju Saulė tekėtų viena valanda vėliau. Dėl to daugiau žmonių į darbą ar mokyklą vyktų tamsoje, o rytinės šviesos tektų laukti ilgiau.
Kanados Simono Fraserio universiteto psichologijos profesorius Ralphas Mistlbergeris pabrėžia, kad rytinė šviesa žmogaus organizmui yra itin svarbi. Ji padeda biologiniam laikrodžiui išlaikyti ryšį su 24 valandų paros ritmu, o nuolatinis vasaros laikas dienos pradžią dar labiau pavėlintų, ypač tamsiais žiemos rytais.
Žmogaus organizmą valdo cirkadinis ritmas – vidinis biologinis laikrodis, reguliuojantis miego ir budrumo ciklą bei kitus fiziologinius procesus. Jam didelę įtaką daro natūrali šviesa.
Rytinis apšvietimas padeda organizmui prisitaikyti prie paros ritmo. Tai ypač aktualu todėl, kad žmogaus vidinis laikrodis natūraliai linkęs šiek tiek vėluoti.
Pakankamai šviesos gavus ryte, lengviau išlaikyti tinkamą miego ir budrumo režimą. Tai gali padėti sumažinti dienos mieguistumą, išlikti žvalesniems, geriau miegoti ir palaikyti stabilesnę nuotaiką.
Dėl šių priežasčių standartinis, arba žiemos, laikas laikomas labiau atitinkančiu žmogaus biologinius ritmus.