Krūties vėžio diagnozė daugeliui žmonių vis dar kelia baimę, tačiau Kauno klinikų specialistai pabrėžia, kad anksti aptikta liga neretai sėkmingai išgydoma. Tobulėjant gydymui, medikams pavyksta ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir geriau išsaugoti pacienčių gyvenimo kokybę.
Kauno klinikų Radiologijos klinikos Rentgeno skyriaus ir Veido-kaklo radiologijos sektoriaus vadovė dr. Diana Mačianskytė atkreipia dėmesį, kad pradinėje stadijoje krūties vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Moteris gali jaustis visiškai sveika, nors krūtyje jau vyksta pakitimai. Todėl profilaktinis tikrinimasis yra itin svarbus: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau galimybių ją išgydyti ir išvengti sudėtingesnio gydymo.
Lietuvoje pagal krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 45–74 metų moterys kas dvejus metus gali nemokamai atlikti mamografiją. Šis tyrimas leidžia aptikti vos kelių milimetrų darinius ir kitus pakitimus, kurių dar neįmanoma užčiuopti.
Gydytoja pastebi, kad moterys kartais nemato reikalo tikrintis, jei nejaučia skausmo ar jų šeimoje nebuvo krūties vėžio atvejų. Vis dėlto nemaža dalis pacienčių neturi sergančių artimųjų, o ankstyvas krūties vėžys dažniausiai nepasireiškia jokiais juntamais požymiais.
Profilaktinio tyrimo metu neretai nustatomas nedidelis darinys moterims, kurios neturi jokių nusiskundimų. Tai, pasak dr. D. Mačianskytės, aiškiai parodo patikros naudą. Ji taip pat pabrėžia, kad įtartinas pakitimas dar nereiškia vėžio – prireikus atliekami papildomi tyrimai, padedantys tiksliai nustatyti jo pobūdį.
Kaip Kauno klinikose vertinami tyrimai
Kauno klinikose kiekvieną profilaktinės mamografijos tyrimą nepriklausomai įvertina du gydytojai radiologai. Tokia tvarka padeda tiksliau pastebėti galimai įtartinus pokyčius ir sumažina nepagrįstų įtarimų tikimybę. Jei pakitimų nenustatoma, moteris po dvejų metų vėl kviečiama dalyvauti prevencinėje programoje.
Radus įtartinų požymių, atliekami papildomi tyrimai, leidžiantys atskirti gerybinius pakitimus nuo piktybinių. Nustačius krūties vėžį, tolesnį gydymą kartu planuoja įvairių sričių specialistų komanda.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė radioterapeutė, krūties navikų teminės grupės vadovė doc. Erika Korobeinikova teigia, kad per pastaruosius dešimtmečius krūties vėžio gydymas smarkiai pasikeitė. Dabar gydymas parenkamas individualiai, vertinant ne tik naviko dydį, bet ir jo biologines savybes.
Vienodo dydžio navikai dviem pacientėms nebūtinai reiškia vienodą gydymą: vienai gali pakakti operacijos ir nesudėtingo papildomo gydymo, o kitai chemoterapijos gali prireikti dar prieš operaciją. Taip yra todėl, kad krūties vėžys nėra viena vienintelė liga. Gydymo tikslas – ne skirti jo kuo daugiau, bet pasirinkti konkrečiai pacientei didžiausią naudą suteiksiantį būdą.
Šiuolaikinės gydymo galimybės kai kurioms pacientėms leidžia išsaugoti krūtį, išvengti dalies pažasties limfmazgių šalinimo operacijų ir sumažinti komplikacijų riziką. Keičiasi ir spindulinė terapija. Anksčiau ji dažnai trukdavo penkias ar šešias savaites, o dabar daugeliui pacienčių pakanka vienos–trijų savaičių.
Trumpesnis kursas, pasak gydytojos, nereiškia mažesnio veiksmingumo. Tyrimai parodė, kad tinkamai atrinktoms pacientėms trumpesnė spindulinė terapija gali būti tokia pat veiksminga. Be to, dėl jos moterims reikia mažiau kartų vykti į ligoninę ir lengviau išlaikyti įprastą gyvenimo ritmą.
Gydymas ir galimybė ateityje susilaukti vaikų
Ypatingas dėmesys skiriamas jaunoms pacientėms, kurioms diagnozė kelia nerimą dėl vaisingumo. Pati liga dar nereiškia, kad moteris negalės tapti mama, tačiau kai kurie gydymo būdai gali paveikti galimybę susilaukti vaikų.
Doc. E. Korobeinikova pabrėžia, kad apie šeimos planus reikėtų pasikalbėti dar prieš pradedant gydymą. Kauno klinikos bendradarbiauja su vaisingumo specialistais, todėl tam tikrais atvejais galima išsaugoti kiaušialąstes ar embrionus.
Po gydymo taip pat vertinama gyvenimo kokybė. Pacientės gali patirti ilgalaikį nuovargį, skausmą, rankos tinimą ar emocinių sunkumų, todėl svarbu rūpintis ne vien gydymo rezultatu, bet ir tuo, kaip moteris grįš į kasdienį gyvenimą.
Gydytoja prisimena pacientę, kuriai jaunystėje buvo taikytas gydymas dėl limfinės sistemos vėžio, o po daugelio metų nustatytas į kitus organus išplitęs krūties vėžys. Krūtyje buvo susiformavęs didelis, maždaug 10 centimetrų dydžio išopėjęs navikas.
Kadangi anksčiau moteriai jau buvo taikyta spindulinė terapija, sprendimas ją skirti dar kartą kėlė papildomų saugumo klausimų. Vis dėlto, išsamiai įvertinus situaciją, gydymas buvo pasirinktas. Navikas reikšmingai sumažėjo, o pacientės gyvenimo kokybė pastebimai pagerėjo.
Pacientė šį pokytį pavadino antra galimybe gyventi. Nors liga neišnyko ir pasveikimo kalbėti negalima, gydymas padėjo iš esmės pakeisti jos kasdienybę. Ši istorija, pasak doc. E. Korobeinikovos, rodo, kad net nebegalint išgydyti vėžio galima daug padaryti dėl paciento.
Ką galima padaryti siekiant sumažinti riziką
Dalį krūties vėžio rizikos veiksnių galima kontroliuoti. Tikimybę susirgti gali mažinti reguliarus fizinis aktyvumas, sveiko kūno svorio palaikymas ir alkoholio atsisakymas. Tačiau liga gali išsivystyti ir sveikai gyvenančioms moterims, todėl profilaktinės patikros svarbos tai nepanaikina.
Doc. E. Korobeinikova ragina neieškoti stebuklingų produktų ar sudėtingų sveikatinimo metodų, nes didžiausią mokslinį pagrindą turi paprasti kasdieniai įpročiai. Gavus kvietimą pasitikrinti, mamografijos nereikėtų atidėlioti, nes ankstyvas ligos nustatymas gali pakeisti visą jos eigą.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa Lietuvoje finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal ją 45–74 metų privalomuoju sveikatos draudimu apdraustos moterys kas dvejus metus gali nemokamai atlikti mamografijos tyrimą.
Šalyje taip pat diegiamas centralizuotas kvietimų modelis, kad patikra būtų patogesnė ir pasiektų daugiau moterų. Toms, kurioms priklauso nemokamas tyrimas, kvietimus automatiškai siunčia du Lietuvoje veikiantys koordinavimo centrai. Paštu, SMS žinute arba elektroniniu paštu atsiųstame kvietime nurodoma siūloma mamografijos data, laikas ir gydymo įstaiga.
Tokiu būdu siekiama paskatinti daugiau moterų tikrintis reguliariai ir galimus krūtų pakitimus nustatyti kuo anksčiau.