Draudikų patirtis rodo, kad kelionę gali sujaukti ne tik rimta nelaimė. Kartais pakanka netikėtai pakilusios temperatūros ar sutrikusio virškinimo, kad poilsį prie baseino pakeistų vizitas pas gydytoją.
BTA duomenimis, 2025 metų spalį ir lapkritį buvo užregistruota daugiau kaip 700 kelionių draudimo žalų. Tai beveik 28 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais. Didžiausią dalį problemų sudarė sveikatos sutrikimai – medicininių išlaidų ir pargabenimo į Lietuvą kategorijoje fiksuota daugiau kaip 480 atvejų.
Daugiausia draudžiamųjų įvykių užsienyje užregistruota lietuvių pamėgtose Turkijos ir Egipto kurortų kryptyse. Keliautojų planus trikdė ne vien ligos ar traumos: draudikams teko spręsti ir sugadinto, vėlavusio ar prarasto bagažo atvejus, taip pat kelionės sutrikimų bei atšaukimų situacijas.
Vaiko liga gali pakeisti visos šeimos planus
BTA draudimo Žalų departamento direktorė Karolina Emanuelė Karpova teigia, kad sveikatos problemos keliautojus ištinka gerokai dažniau nei bagažo ar skrydžių nesklandumai. Net ir nesunkus negalavimas kartais pareikalauja papildomų tyrimų arba gydymo ligoninėje, o vaikui susirgus gali tekti koreguoti visos šeimos atostogas. Tokiais atvejais, pasak jos, naudinga nuotolinė gydytojo konsultacija, padedanti greitai įvertinti situaciją ir spręsti, ar reikalinga papildoma pagalba.
Nors Lietuvoje rudenį jau prireikia šiltesnių drabužių, užsienio kurortuose šeimos tuo metu dar mėgaujasi saule ir maudynėmis. BTA kelionių draudimo klientams „E-med“ nuotolines konsultacijas teikia partnerė „Telesante“.
Šios bendrovės šeimos gydytoja Natalija Vaicekauskienė pastebi, kad keliautojų negalavimai dažnai priklauso nuo sezono ir pasirinktos šalies.
Šiltuose kraštuose dažniau pasitaiko virškinamojo trakto sutrikimų, apsinuodijimų maistu ar negalavimų dėl pasikeitusios mitybos. Po maudynių baseine ar jūroje gali išsivystyti ausų uždegimas, taip pat pasitaiko nubrozdinimų, vabzdžių įkandimų ir nudegimų saulėje. Vėsesniu metu dažniau diagnozuojami ryklės uždegimai, gripas, COVID-19 ir kitos virusinės infekcijos.
Keliaujant su vaikais net ir, atrodytų, nesudėtingas apsinuodijimas ar karščiavimas gali greitai tapti rimtesne problema. Vaikų organizmas į skysčių trūkumą reaguoja greičiau nei suaugusiųjų, todėl vėmimas, viduriavimas ar aukšta temperatūra jų būklę gali pabloginti per trumpą laiką. Be to, vaikai dažnai būna aktyvūs, todėl kelionėse jiems dažniau pasitaiko traumų.
Gydytoja ragina vertinti ne tik temperatūrą, bet ir bendrą vaiko savijautą. Skubiosios medicinos pagalbos reikia nedelsiant, jei temperatūrą sumažinus vaikas lieka vangus, negeria, rečiau šlapinasi, sunkiai kvėpuoja, pakinta jo odos spalva arba atsiranda neblykštantis bėrimas. Nedelsti taip pat būtina po sunkios traumos, o naujagimių ir kūdikių sveikatos pokyčius reikėtų vertinti itin atidžiai.
Ką verta įsidėti į kelionės vaistinėlę?
Nuo visų netikėtų sveikatos problemų apsisaugoti neįmanoma, tačiau pasiruošimas gali sumažinti dalį rūpesčių. N. Vaicekauskienė rekomenduoja, ypač keliaujant su mažais vaikais, pasiimti nedidelę būtiniausių priemonių vaistinėlę.
- termometrą;
- vaikui tinkamų vaistų nuo karščiavimo, pavyzdžiui, paracetamolio ar ibuprofeno;
- elektrolitų;
- nosies plovimo skysčio;
- vaistų nuo alergijos;
- sterilių pleistrų ir priemonių žaizdoms prižiūrėti.
Taip pat svarbu pasiimti nuolat vartojamus vaistus. Keliaujant į egzotines šalis verta iš anksto pasidomėti rekomenduojamais skiepais ir vietinėmis infekcinėmis ligomis. Reikėtų pasirūpinti saugiu geriamuoju vandeniu, maisto higiena, apsauga nuo saulės ir vabzdžių.
Gydymas užsienyje gali kainuoti tūkstančius
Susirgus svetur, finansine našta gali tapti ne tik pati liga, bet ir gydymo paslaugos. BTA skelbia, kad pernai spalį ir lapkritį vidutinė kelionių draudimo išmoka siekė beveik 450 eurų. Vis dėlto kai kurie nuostoliai buvo gerokai didesni: didžiausia išmoka už spalį registruotą žalą viršijo 15 tūkst. eurų, o lapkritį – 10 tūkst. eurų.
K. E. Karpovos teigimu, gydymo išlaidos priklauso nuo šalies, pasirinktos gydymo įstaigos ir reikalingos pagalbos. Vienos konsultacijos gali pakakti, tačiau prireikus tyrimų, gydymo ligoninėje ar medicininio transportavimo, suma gali siekti keliolika tūkstančių eurų. Turkijoje ir Egipte Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) negalioja, todėl prieš išvykstant svarbu įvertinti draudimo apsaugą.
Tačiau vien ESDK ne visada užtikrina apsaugą ir Europoje. Ispanijoje ar Graikijoje viešbučio rekomenduotas gydytojas gali dirbti privačioje įstaigoje, kurios paslaugų kortelė nekompensuoja. Dėl to svarbu atsižvelgti ne tik į kelionės kryptį, bet ir į gydymo įstaigos pobūdį.
Prireikus medicininės pagalbos užsienyje reikėtų išsaugoti gydymo išrašus, sąskaitas ir mokėjimo patvirtinimus. Jei vėluoja skrydis arba dingsta bagažas, būtina turėti vežėjo patvirtinimus ir papildomų išlaidų kvitus. Dar prieš kelionę verta pasitikrinti polise nurodytus pagalbos kontaktus.
Anot K. E. Karpovos, netikėtoje situacijoje žmonės pirmiausia rūpinasi problemos sprendimu vietoje, todėl dokumentų rinkimas neretai lieka nuošalyje. Tačiau žalos administravimui reikalinga informacija apie suteiktas paslaugas, patirtas išlaidas ir įvykio aplinkybes. Jei dokumentų nėra, tenka papildomai kreiptis į užsienio gydymo įstaigas ar vežėjus, todėl procesas gali užsitęsti. Dėl to visus išrašus, sąskaitas ir patvirtinimus rekomenduojama išsaugoti dar kelionės metu.