Tikslesni matavimai ir jų analizė leidžia pastebėti tai, ko neįmanoma įvertinti vien pažvelgus į lauką ar ūkio rezultatus. Tokie duomenys padeda priimti sprendimus, kurių naudą galima apskaičiuoti eurais.
Kokius rodiklius verta stebėti ir kaip juos pritaikyti ūkyje, aiškina „Agrokoncerno grupės“ Tvarumo ir inovacijų skyriaus vadovė dr. Miglė Jakučionytė-Skodienė bei „Agrokoncerno“ Tiksliųjų technologijų centro („AgroTTC“) vadovas Vilius Juodzevičius.
Vien derliaus nepakanka ūkiui įvertinti
Ūkininkas paprastai žino, kiek tonų produkcijos išaugino, kiek išleido trąšoms ir kokią kainą gavo už derlių. Vis dėlto šie skaičiai neparodo, kaip efektyviai panaudoti visi gamybos ištekliai.
Dr. M. Jakučionytė-Skodienė ragina vertinti ne tik pagamintos produkcijos kiekį, bet ir tai, kiek išteklių prireikė rezultatui pasiekti. Žemės ūkyje vis labiau pereinama nuo absoliučių rodiklių, tokių kaip derlius, primilžis ar pelningumas, prie efektyvumą atspindinčių rodiklių.
Vis svarbesni tampa produkcijos ŠESD emisijų intensyvumas, azoto naudojimo efektyvumas ir pašarų konversija. Jie parodo, kaip sėkmingai ūkis pašarus, trąšas, energiją ir kitus išteklius paverčia produkcija.
Emisijų intensyvumas parodo ir verslo efektyvumą
Vienu reikšmingiausių ateities rodiklių laikomas šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų intensyvumas produkcijos vienetui. Pieno ūkiuose jis skaičiuojamas pagal standartizuotą pieno kiekį, o augalininkystėje – pagal užaugintos produkcijos toną.
Šis rodiklis įvertina ne tik emisijų kiekį, bet ir gamybos efektyvumą. Jį lemia pašarų, trąšų, energijos bei kitų išteklių panaudojimas, todėl emisijų intensyvumas tampa ne vien aplinkosaugos, bet ir verslo efektyvumo matu.
Rodiklis taip pat padeda rasti didžiausius efektyvumo rezervus ir palyginti skirtingus ūkius, gamybos sistemas ar kultūras. Kadangi jau sukurti nacionaliniai ir tarptautiniai lyginamieji rodikliai, ūkininkai gali stebėti pokyčius savo ūkyje ir įvertinti jo padėtį kitų ūkių kontekste.
Azotas, dirvožemis ir pašarai – rodikliai, kurių nereikėtų ignoruoti
Azoto naudojimo efektyvumas (NUE) parodo, kaip panaudojamas vienas svarbiausių gamybos išteklių ir kokia panaudoto azoto dalis galiausiai virsta produkcija.
Ne mažiau svarbūs ir dirvožemio organinės anglies pokyčiai. Šis rodiklis leidžia spręsti apie dirvožemio būklę bei jo gebėjimą išlaikyti produktyvumą besikeičiant klimatui.
Didesnis organinės anglies kiekis gerina dirvožemio gebėjimą kaupti ir išlaikyti drėgmę, užtikrina geresnę vandens infiltraciją ir dirvožemio struktūrą. Tai ypač reikšminga ūkiuose, kuriuose derlių riboja vandens trūkumas arba perteklius, nes stipresnis dirvožemis padeda atsparesniam ūkiui ir stabilesniam derliui.
Gyvulininkystėje papildomos informacijos suteikia pašarų konversijos efektyvumas (FCE) – jis parodo, kiek pieno pagaminama iš vieno suvartoto pašaro kilogramo.
Duomenų ūkiuose netrūksta, tačiau jie dažnai lieka neišnaudoti
Pasak dr. M. Jakučionytės-Skodienės, daugelis ūkių jau renka daugiau informacijos, nei panaudoja sprendimams. Pieno ūkiuose fiksuojami pašarų sunaudojimo, primilžio, kuro ir elektros sąnaudų duomenys, o augalininkystėje – tręšimo normos, derlingumas, kuro sunaudojimas ir dirvožemio tyrimų rezultatai.
Tačiau šie duomenys neretai analizuojami atskirai, nevertinant ryšio tarp panaudotų išteklių ir gauto rezultato. Didžiausia neišnaudota galimybė šiandien yra ne nauji matavimai, o jau turimos informacijos pavertimas efektyvumo rodikliais.
Įvertinus, kiek produkcijos gaunama iš panaudotų pašarų, trąšų, kuro ar energijos, galima nustatyti, kur prarandama vertė ir kokie sprendimai duotų didžiausią ekonominę naudą.
Vienodas tręšimas ne visada atitinka lauko poreikius
„AgroTTC“ vadovas V. Juodzevičius siūlo lauką vertinti ne kaip vienodą plotą, o kaip skirtingų savybių zonas. Tam ypač naudingi kelių sezonų augalų produktyvumo žemėlapiai, kombainų surinkti derlingumo duomenys ir dirvožemio tyrimai, apimantys pH, fosforo, kalio bei kitus rodiklius.
Kelių sezonų duomenys leidžia atpažinti pasikartojančius lauko skirtumus. Jais remiantis galima tiksliau paimti dirvožemio mėginius, o tyrimai padeda suprasti skirtumų priežastis ir maisto medžiagų būklę.
„Agrokoncerno“ grupėje atliekamų agronominių tyrimų mastą rodo „AgroITC“ rezultatai: 2024–2025 m. Inovacijų ir tyrimų centre įvertinti 799 sprendimai, iš kurių 230 pripažinti vertais taikyti praktikoje.
Šie tyrimai papildo „AgroTTC“ darbą – padeda atrinkti agronomiškai pagrįstas augalų mitybos ir apsaugos praktikas, o Tiksliųjų technologijų centro specialistai ieško būdų, kaip jas pritaikyti skirtingose lauko zonose.
Duomenų sugretinimas leidžia nustatyti, ar mažesnio produktyvumo vietose augalams trūksta konkrečių maisto medžiagų, ar derlių riboja kitos dirvožemio savybės.
Viename tirtame lauke augalams prieinamo kalio kiekis skirtingose zonose svyravo nuo 91 iki 250 mg/kg. Toks skirtumas parodo, kodėl vienoda visam laukui nustatyta tręšimo norma gali neatitikti faktinio augalų poreikio.
Dirvožemio tyrimai leidžia pastebėti lauko nevienodumą, kuris vizualiai dažnai nematomas. Augalų derlių lemia mažiausiai prieinamas elementas, o kokio elemento trūksta, padeda nustatyti laboratoriniai tyrimai.
1189 eurų skirtumas viename tręšimo palyginime
Pagal tyrimų rezultatus rengiami diferencijuoto tręšimo žemėlapiai, kuriuose kiekvienai lauko zonai numatomas atitinkamas trąšų kiekis. Ši informacija gali būti naudojama ir planuojant kalkinimą. Sėja kintama norma leidžia prisitaikyti prie skirtingų zonų, geriau išnaudoti jų derlingumo potencialą ir siekti didesnio derliaus bei 1000 grūdų masės.
„AgroTTC“ palygino dviejų laukų, pavadintų „Prie namų“ ir „Už griovio“, tręšimą. Skaičiavimuose vertintas kalio chlorido trąšų poreikis, norint užauginti apie 7 t/ha derlių.
Taikant vienodą tręšimo normą, abiejų laukų trąšoms būtų reikėję skirti 6 391,90 Eur. Pasirinkus dirvožemio tyrimais pagrįstą diferencijuotą tręšimą, išlaidos būtų siekusios 5 202,90 Eur.
Taigi kalio trąšų išlaidas būtų galima sumažinti 1189 Eur, arba 18,6 proc. Vis dėlto tikslus maisto medžiagų paskirstymas svarbus ne tik dėl mažesnių sąnaudų. Kai kuriose zonose trąšų gali reikėti daugiau, kad būtų išvengta derliaus potencialą ribojančio trūkumo. Atkūrus maisto medžiagų atsargas, galima siekti stabilesnių rezultatų ir kitais sezonais.
Tikslusis ūkininkavimas duoda ne tik sutaupymą
Duomenimis grįstų technologijų naudą galima vertinti ne vien pagal sumažėjusias išlaidas, bet ir pagal pasiektą derlių. 2026 m. Lietuvos žieminių kviečių derliaus rekordas pagerintas iki 9,8 t/ha.
Toks derlius užaugintas Joniškio rajono „Skaistgirio“ žemės ūkio bendrovės laukuose. Sėja buvo kuruojama remiantis konkrečiam laukui pritaikytomis „Agrokoncerno“ ir „AgroTTC“ rekomendacijomis.
Nuo ko pradėti ūkiui, norinčiam ūkininkauti tiksliau?
Norint pradėti taikyti tiksliojo ūkininkavimo principus, nebūtina iš karto investuoti į sudėtingiausias technologijas. V. Juodzevičius pirmuoju žingsniu laiko dirvožemio tyrimus, leidžiančius įvertinti bent pH, fosforo ir kalio kiekį.
Šie rezultatai padeda suprasti, kokių maisto medžiagų dirvožemiui trūksta ir kokių tręšimo priemonių reikia. Specialisto vertinimu, dirvožemio tyrimai ir tinkamas jų panaudojimas pradedančiam ūkiui yra pigiausia ir greičiausiai atsiperkanti technologija.
Tyrimų rezultatus, produktyvumo žemėlapius ir kitą informaciją galima sujungti ūkio valdymo programoje „Agro247“. Ji padeda apskaičiuoti maisto medžiagų poreikį ir parengti tręšimo planus, kuriuos galima įgyvendinti tiek kintamą normą palaikančia, tiek įprasta technika.
Pasak dr. M. Jakučionytės-Skodienės, svarbiausia ne surenkamų rodiklių kiekis, o jų nauda priimant sprendimus. Ateities ūkiuose pranašumą įgis ne tas, kuris sukaups daugiausia duomenų, bet tas, kuris geriausiai supras, kaip juos panaudoti.
Tiksliau valdant tręšimą, optimizuojant šėrimą ar kuro sąnaudas galima mažinti gamybos išlaidas, o geriau įvertinus dirvožemio būklę – išvengti derliaus nuostolių. Tam ne visada reikia naujų matavimų ar didelių investicijų – kartais pakanka iš naujo išanalizuoti jau surinktų tyrimų ir kitų ūkio duomenų rezultatus.