Šiaurietiškos mitybos pagrindą sudaro tradiciniai Norvegijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos produktai. Į tokį racioną įtraukiama daug augalinio maisto – bulvių, morkų, burokėlių, kopūstų, taip pat uogų, viso grūdo produktų, liesesnių pieno gaminių ir riebios žuvies. Šis mitybos modelis laikomas palankesniu ir aplinkai.
Manoma, kad šiaurietiška mityba gali mažinti lėtinių ligų riziką. Ankstesni tyrimai taip pat buvo sieję ją su geresne kepenų sveikata, tačiau daugiausia trumpuoju laikotarpiu. Danijos Orhuso universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar toks poveikis išlieka ilgai ir ar ši mityba gali padėti išvengti sunkių kepenų ligų bei pailginti gyvenimą.
Michaelo Fridéno vadovaujama tyrėjų grupė išnagrinėjo daugiau kaip 64 tūkst. suaugusių Švedijos gyventojų sveikatos ir mitybos duomenis. Informacija buvo renkama per 24 metus, vykdant du didelius populiacijos tyrimus. Per šį laikotarpį dalyviai tris kartus pildė klausimynus apie savo valgymo įpročius.
Surinktus duomenis mokslininkai palygino su informacija apie hospitalizacijas, ambulatorinį gydymą, onkologines ligas ir mirtis. Tai leido nustatyti, kuriems žmonėms per 24 metus išsivystė sunkios kepenų ligos, įskaitant cirozę ar kepenų vėžį, ir kiek dalyvių mirė.
Naudodami statistinius metodus, tyrėjai taip pat modeliavo galimus rezultatus tuo atveju, jei visi dalyviai visą laikotarpį būtų laikęsi tam tikrų šiaurietiškos mitybos principų arba oficialių regioninių mitybos rekomendacijų. Tyrimo išvados paskelbtos žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“.
Rezultatai parodė, kad šiaurietiška mityba gali būti siejama su ilgesniu gyvenimu, tačiau įrodymų apie jos ilgalaikę naudą kepenims nepakako. Tyrėjai nenustatė, kad kuris nors iš dviejų vertintų mitybos modelių reikšmingai sumažintų sunkių kepenų ligų ar jų komplikacijų riziką.
Pagal statistinį modelį, per 24 metus sunkių kepenų komplikacijų rizika būtų sudariusi:
- 0,53 proc. tarp žmonių, besilaikančių sveikos šiaurietiškos mitybos principų;
- 0,70 proc. tarp besilaikančių oficialių regioninių mitybos rekomendacijų;
- 0,64 proc. tarp žmonių, nepakeitusių įprastos mitybos.
Nors mažiausias rodiklis užfiksuotas šiaurietiškos mitybos grupėje, skirtumai nebuvo statistiškai reikšmingi. Dėl to tyrimas neleidžia teigti, kad toks mitybos būdas patikimai apsaugo nuo sunkių kepenų ligų.
Tyrimo autoriai nurodė, kad pagrindinės analizės rezultatai nesudaro tvirto pagrindo rekomenduoti šiaurietišką mitybą kaip priemonę pažengusioms kepenų ligoms išvengti.
Kitokia tendencija išryškėjo vertinant bendrą mirtingumą. Mokslininkų skaičiavimais, laikantis sveikos šiaurietiškos mitybos principų, tikimybė per 24 metus mirti nuo bet kokios priežasties būtų 2,67 proc. mažesnė nei išlaikant įprastus mitybos įpročius.
Tai leidžia manyti, kad šiaurietiška mityba gali būti naudinga bendrai sveikatai ir ilgaamžiškumui, nors jos poveikis sunkių kepenų ligų prevencijai kol kas nepatvirtintas.
Mokslininkai pabrėžė, kad dešimtmečius stebėti žmones, griežtai besilaikančius konkrečios dietos, yra labai sudėtinga. Todėl statistinis modeliavimas gali būti tinkamas būdas vertinti ilgalaikį mitybos poveikį. Vis dėlto tokie modeliai galutinai neįrodo priežastinio ryšio tarp mitybos įpročių ir sveikatos rezultatų.