Trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pradėjo nagrinėti pagrindinį šalies viešųjų finansų dokumentą – 2027 metų valstybės biudžeto projektą.
Parlamento posėdžių salėje biudžetas svarstomas dviem etapais, tačiau prieš tai jį vertina Seimo komitetai. BFK yra pagrindinis iš jų, o kitų komitetų pasiūlymai turi būti pateikti iki lapkričio 10 dienos. Pirmasis kitų metų biudžeto svarstymas Seime numatytas lapkričio 19-ąją, antrasis – gruodžio 1-ąją.
ELTA skelbia, kad gynybai 2027 metais numatyta skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų. Bendras finansavimas didėtų 34,8 mln. eurų.
Ministras į posėdį pavėlavo
BFK posėdis prasidėjo laiku, tačiau finansų ministras Taurimas Valys vėlavo, nes buvo užtrukęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje. Į salę kiek vėliau atvykęs ir uždusęs ministras atsiprašė paaiškindamas, kad trijų frakcijų susitikime buvo ką aptarti.
Pristatydamas parengtą medžiagą T. Valys dar kartą pateikė pagrindinius biudžeto skaičius ir pabrėžė, kad jo moto – „Saugus žmogus – saugi valstybė“.
Kalbėdamas apie valdžios sektoriaus finansų balansą ministras netikėtai užsiminė, kad kolegos paprašė vienos prezentacijos dalies neskaityti. Jis paaiškino, jog ši skaidrė susijusi su palūkanų skaičiavimo niuansais.
T. Valio pateiktais duomenimis, pinigų principu 2026 metais palūkanoms numatyta 753,8 mln. eurų, 2027 metais – 1,122 mlrd. eurų, 2028 metais – 1,353 mlrd. eurų, o 2029 metais – 1,619 mlrd. eurų.
Vėliau ministras pradėjo pasakoti apie kitų Europos Sąjungos šalių sunkumus rengiant nacionalinius biudžetus, tačiau BFK pirmininkas Algirdas Sysas jį nutraukė paragindamas nesikartoti.
Parlamentaras pasigedo duomenų analizės
Po pristatymo pirmasis klausimą uždavė konservatorius Raimondas Kuodis. Jis kritikavo ne tik biudžeto projektą, bet ir jo pateikimo būdą. Politiko teigimu, komitetui reikėjo ne „PowerPoint“ skaidrių, o „Excel“ lentelių, kurios leistų išsamiau analizuoti duomenis.
R. Kuodis atkreipė dėmesį į skaidrę apie biudžeto pajamas. Jo vertinimu, gyventojų pajamų mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio bazės yra panašios, tačiau iš PVM kartu su akcizu surenkama dvigubai daugiau nei iš GPM. Parlamentaras teigė, kad tai rodo esant problemų mokesčių sistemoje, ir pasigedo informacijos, ką ministerija ketina daryti dėl skirtingų verslo formų bei kasos aparatų.
R. Kuodis pareiškė, kad Finansų ministerija nepakankamai gerbia komitetą. Jis sakė nemanantis, jog ministras nesupranta, ką daro, tačiau pabrėžė, kad bet kuriuo atveju situacija yra netinkama, ir dar kartą paprašė biudžetą pateikti „normalia forma“.
A. Sysas šią kritiką palaikė: jo teigimu, lentelės gali būti gražios, tačiau komitetui reikia gilesnės informacijos.
Klausimų kilo dėl augančio deficito
Konservatorė, BFK narė Gintarė Skaistė taip pat išreiškė nerimą dėl didėjančių valstybės išlaidų. Ji klausė, ar ministras jaučia politinę atsakomybę dėl to, kad trejus ar ketverius metus iš eilės gali būti viršijamas deficitas, ir ar mato būtinybę grįžti prie fiskalinės drausmės.
Buvusi finansų ministrė teigė, kad pagal dabartinius planus iki kadencijos pabaigos tokių priemonių gali būti neįgyvendinta. Jos nuomone, tai kelia nerimą, nes valstybės skola auga, o vėliau ją suvaldyti bus vis sunkiau.
Projekte numatoma, kad kitų metų biudžeto deficitas viršys nustatytas ribas ir sieks 3,8 proc. BVP, o valstybės skola sudarys 48,2 proc. BVP. Mastrichto kriterijai euro zonos valstybėms leidžia ne didesnį kaip 3 proc. BVP deficitą ir iki 60 proc. BVP siekiančią valstybės skolą.
Numatytas didesnis finansavimas šeimoms ir algos politikams
2027 metais planuojama skirti 150 mln. eurų šeimų paketo priemonėms, kuriomis siekiama gerinti demografinius rodiklius.
Kartu didėtų ir Seimo narių atlygis. Parlamento nario alga po mokesčių siektų apie 4 tūkst. eurų, palyginti su dabar gaunamais 3 800 eurų. Seimo pirmininko alga didėtų iki 5,5 tūkst. eurų, nors šiuo metu sudaro apie 5 200 eurų.
Ministras įvardijo žinutes verslui
Liberalų frakcijos narys Simonas Gentvilas paprašė ministro įvardyti penkias pagrindines žinutes, kurias naujasis biudžetas siunčia verslui ir investuotojams. Jis taip pat klausė, kokios strateginės investicijos numatomos ekonomikos augimui užtikrinti.
T. Valys atsakė, kad svarbiausia žinia verslui – biudžetas orientuotas į vartojimo skatinimą ir jo išlaikymą. Antra, nepaisant didelių pagundų, mokesčiai nekeičiami, o tai, ministro teigimu, verslui yra svarbu. Trečia, svarstoma atsižvelgti į verslo pasiūlymus dėl „Omnibus“ direktyvos ir kitų mokestinės aplinkos gerinimo klausimų.
Ministras taip pat pabrėžė, kad išlaikomas dėmesys regionams ir skatinamos laisvosios ekonominės zonos. Be to, Finansų ministerijai pavaldi ILTE įsipareigojo pritraukti daugiau nei 1 mlrd. eurų papildomų lėšų į jos valdomus fondus.