G. Landsbergis perspėja dėl URM dokumento: Lietuva gali tapti Kinijos reikalavimų vykdytoja

Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) Taivano atstovybei perduotas dokumentas iš esmės reiškia Kinijos reikalavimų perdavimą.

Interviu naujienų portalui LRT.lt jis sakė manantis, jog šiame procese Lietuva atlieka tarpininko vaidmenį. Pasak G. Landsbergio, taip valstybė, anksčiau savarankiškai formavusi užsienio politiką, gali tapti šalimi, vykdančia nedraugiškos valstybės nurodymus.

Buvęs ministras teigė gavęs signalų, kad Kinija apskritai siekia, jog Taivaniečių atstovybės Lietuvoje neliktų. Jo vertinimu, tai galėtų būti viena iš sąlygų, kurią Pekinas kelia siekdamas visiškai atkurti santykius su Lietuva.

Vis dėlto G. Landsbergis pabrėžė negalintis patvirtinti, ar toks reikalavimas Kinijos buvo oficialiai perduotas. Jis neatmetė galimybės, kad tai tėra vienas iš Pekino lūkesčių.

Politiko teigimu, Kinija reikalavimus gali didinti palaipsniui: iš pradžių siekti pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, vėliau daryti įtaką jos veiklai, o ateityje kelti klausimą dėl diplomatinio atstovavimo lygio.

G. Landsbergis taip pat perspėjo, kad tokia situacija gali lemti spaudimą Taivanui. Jei Kinija nesutiktų atnaujinti santykių, esą atsakomybė tektų ministrui, o Pekinui iškėlus itin aukštus reikalavimus Lietuva galėtų būti priversta spausti Taivaną juos įgyvendinti.

Buvusio ministro vertinimu, tokia Lietuvos pozicija gali susilpninti šalies patikimumą Taivano ir kitų tarptautinių partnerių akyse.

URM dokumentas Taivano atstovybei

ELTA primena, kad, portalo „Delfi“ žiniomis, rugsėjo 24 d. URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang įteikė neformalų reikalavimų dokumentą. Jame Taivanas paragintas iki spalio 1 d. pakeisti Vilniuje veikiančios atstovybės pavadinimą.

Skelbiama, kad už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei buvo siūloma pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų ir pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

Taivaniečių atstovybė Lietuvoje buvo atidaryta 2021 m. pabaigoje. Po šio sprendimo Vilniaus ir Pekino santykiai smarkiai pablogėjo: Kinija Lietuvai pritaikė diplomatinius ir ekonominius ribojimus.

Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta siekti diplomatinių santykių su Kinija normalizavimo.

Naudojame slapukus siekdami suasmeninti turinį ir skelbimus, teikti socialinės žiniasklaidos funkcijas ir analizuoti srautą. Taip pat dalijamės informacija apie tai, kaip naudojatės mūsų svetaine su savo socialinės žiniasklaidos, reklamos ir analizės partneriais. View more
Sutinku
Nesutinku