Kaip skelbia Ukrainos naujienų agentūra „Unian“, remdamasi Lenkijos portalu „Gry-Online“, šio neįprasto namo istorija prasidėjo 1922 metais. Tuomet amerikiečių inžinierius Ellisas F. Stenmanas nusprendė pasistatyti vasarnamį.
Iš pradžių jis ketino statyti įprastą poilsio namelį, tačiau darbų metu pasirinko eksperimentuoti su neįprasta žaliava – senais laikraščiais.
Nors statinys dažnai vadinamas popieriniu namu, iš laikraščių pagamintos ne visos jo dalys. Karkasas, grindys ir stogas yra mediniai, o popierius panaudotas sienoms.
Statybai prireikė maždaug 100 tūkst. laikraščių. Inžinierius juos suspaudė į 215 sluoksnių, o sluoksnius tarpusavyje suklijavo mišiniu iš miltų, vandens ir obuolių žievelių. Taip laikraščiai virto storomis namo sienomis.
Kad popierius nepermirktų ir būtų apsaugotas nuo aplinkos poveikio, sienos buvo padengtos vandeniui atspariu laku. Ši danga nuolat atnaujinama, todėl neįprastas statinys išliko daugiau kaip šimtmetį.
Laikraščiai tapo ir baldais
Popierius panaudotas ne tik namo konstrukcijai. Viduje lankytojai gali pamatyti iš laikraščių pagamintus stalus, kėdes, lentynas ir net laikrodį.
Siekdamas sukurti vientisą interjerą, E. F. Stenmanas laikraščiais apklijavo ir medinį pianiną. Vis dėlto vienas objektas šioje aplinkoje išsiskiria – mūrinis židinys, kontrastuojantis su popierinėmis sienomis ir baldais.
Šis namas išsiskiria tuo, kad kasdienę, trumpalaike laikomą medžiagą inžinierius pavertė ne tik statybine konstrukcija, bet ir pagrindine interjero detale.
Sienose išliko senos naujienos
Laikraščių sienos tapo ir savotišku praėjusio amžiaus archyvu. Ant jų iki šiol galima perskaityti senas antraštes bei straipsnių fragmentus.
Tarp išlikusių tekstų yra publikacijų apie Herberto Hooverio prezidento rinkimų kampaniją Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl sienos atlieka ne tik konstrukcinę funkciją – jos taip pat saugo informaciją apie XX amžiaus pradžios įvykius.
Kadaise aktualios dienos naujienos šiandien tapo istorijos liudijimais, kuriuos lankytojai gali apžiūrėti tiesiog ant namo sienų.
Dabar pastatas veikia kaip muziejus
Praėjus daugiau kaip 100 metų nuo statybų pradžios, popierinis namas vis dar stovi. Šiuo metu jį prižiūri statytojo palikuonys, o pastatas atvertas lankytojams kaip muziejus.
Inžinieriaus eksperimentas ilgainiui tapo istoriniu objektu, parodančiu, kaip įprastai išmetama medžiaga gali būti panaudota netikėtu būdu. Namo išlikimą lėmė ne tik 100 tūkst. laikraščių, bet ir nuolatinė priežiūra bei apsauga nuo drėgmės.