Lietuva Europos lygiu siekia padidinti biudžeto deficito išlygą, taikomą gynybos išlaidoms, penktadienį LRT televizijai sakė T. Valys.
Jis pabrėžė, kad rinkimų rezultatai įvairiose valstybėse rodo, jog nepatenkinus visuomenės lūkesčių į valdžią gali ateiti žmonės, kurie ne tik skeptiškai vertina Europos Sąjungą, bet ir gali iš esmės pakeisti politinę darbotvarkę. T. Valys taip pat paminėjo riziką, susijusią su flirtu su Kremliumi.
Dar praėjusią vasarą Europos Komisija Lietuvai ir kitoms ES šalims patvirtino biudžeto deficito išlygą. Ji leidžia 2024–2028 m. laikotarpiu į deficitą neįtraukti gynybai skiriamos sumos, siekiančios 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pernai tvirtinant šių metų biudžetą, savo išvadą dėl valstybės biudžeto projekto pateikė ir Valstybės kontrolė. Auditoriai įspėjo, kad politikai jau dabar turi ieškoti naujų ir tvarių biudžeto pajamų šaltinių. Priešingu atveju 2029 m. Lietuvai gali tekti mažinti gynybos finansavimą.
Valstybės kontrolės vertinimu, būtent dėl galiojančios išlygos valstybės biudžeto projektas atitinka fiskalinės drausmės taisykles. Todėl, kol ši galimybė neišnaudota, būtina pasirūpinti papildomomis pajamomis.
Kaip skelbė ELTA, Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir perduos jį svarstyti Seimui. Jame numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 3,8 proc. BVP ir viršys Mastrichto kriterijų.
Jeigu nebūtų taikoma europinė 1,5 proc. BVP išlyga dėl karinių įsigijimų, kitų metų deficitas sudarytų 4,8 proc. BVP. Tuo metu valstybės skola siektų 48,2 proc. BVP.
Prognozuojama, kad 2028 m. biudžeto deficitas sudarys 4,6 proc. BVP, o neįskaičiavus karinių išlaidų išlygos – 4,7 proc. Tais pačiais metais valstybės skola viršytų pusę šalies BVP ir pasiektų 50,7 proc.
Vienas pagrindinių kitų metų biudžeto prioritetų – visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijai numatoma skirti 5 proc. BVP, arba daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms planuojama skirti 150 mln. eurų iš biudžeto lėšų.