Lietuva dėl galimo energetikos įmonių viršpelnio mokesčio taikymo „Orlen Lietuvai“ jau kalbėjosi su Lenkijos puse. Finansų ministras T. Valys teigė, kad šį klausimą pirmadienį aptarė su Lenkijos finansų ministru ir pabrėžė, jog Lietuva pasilieka teisę svarstyti panašius sprendimus.
Pasak T. Valio, Lenkija yra viena iš valstybių, inicijuojančių platesnį europinį energetikos įmonių viršpelnio apmokestinimą. Ministrai susitarė, kad Lenkijos finansų ministras pateiks savo požiūrį ir galimų sprendimų viziją.
„Mes negalime ignoruoti to paties ir tikrai pasiliekame sau manevro teisę apie tai irgi kalbėti“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė T. Valys.
Lenkijoje dėl jau įvesto viršpelnio mokesčio kilo politinis konfliktas tarp vyriausybės ir prezidento. Pirmąjį Vyriausybės siūlymą vasarą vetavo šalies vadovas Karolis Nawrockis.
Sprendimą stabdė skirtingos ministrų pozicijos
Lietuvos finansų ministras teigė, kad iki šiol bendro sprendimo dėl viršpelnio mokesčio priimti nepavyko dėl nevienodos ministrų nuomonės.
„Pagrindinis trukdis iki tol buvo vieningos pozicijos kabinete neturėjimas. Mes girdėjom kai kurių ministerijų, atsakingų už tarptautinius ryšius, nuogąstavimus ir jų poziciją, mes jos negalime ignoruoti“, – teigė T. Valys.
Koalicinė taryba jau sutarė parengti viršpelnio mokesčio modelį, kuris būtų taikomas Lietuvos energetikos sektoriaus bendrovėms. Tokiu būdu valdantieji siekia padidinti valstybės biudžeto pajamas.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius skelbė, kad toks mokestis galėtų biudžetą papildyti iki 70 mln. eurų. Jo teigimu, potencialiai jis galėtų būti taikomas ne daugiau kaip 10 Lietuvoje veikiančių įmonių.
T. Valys sakė, kad pirminiai vertinimai rodė apie 50 mln. eurų galimas pajamas, tačiau galutinė suma gali būti didesnė. Taip pat dar diskutuojama, kam būtų skiriamos papildomos lėšos ir kokiu laikotarpiu mokestis galiotų.
Ministro vertinimu, jeigu sprendimas būtų priimamas, mokestį logiška taikyti jau dabar, nes vasarą jis gali prarasti aktualumą. Vis dėlto prieš priimant sprendimus, anot jo, būtina įvertinti teisines rizikas, galimas pasekmes ir grėsmes.
K. Budrys ragina įvertinti santykius su Lenkija
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pabrėžė, kad sprendžiant dėl energetikos įmonių viršpelnių apmokestinimo reikia atsižvelgti ne tik į ekonominius skaičiavimus. Jo teigimu, svarbūs ir strateginiai Lietuvos santykiai su Lenkija bei užsienio investicijų aspektas.
K. Budrys sakė, kad šiuo klausimu bus konsultuojamasi su partneriais. Jis taip pat priminė aplinkybes, kuriomis „Orlen“ koncernas atėjo į Lietuvą ir įsigijo Mažeikių naftos perdirbimo bendrovę.
Ministro teigimu, ši istorija turi būti įvertinta bendraujant su Lenkijos partneriais, kad sprendimas nebūtų priimamas izoliuotai, neatsižvelgiant į platesnį kontekstą.
Trečiadienį valdantieji, ieškodami papildomų pajamų biudžetui, sutarė ir dėl kitų mokestinių pakeitimų. Tarp jų – azartinių lošimų bei cukraus mokesčiai, taip pat alkoholio ir tabako akcizų pokyčiai.
2027 metų biudžeto projekte numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto valdžios sektoriaus deficitas.