Trečiadienio vakarą Vilniuje, MO muziejuje, vykusioje ceremonijoje paskelbti nacionalinio architektūros konkurso „Žvilgsnis į save“ rezultatai. Lietuvos architektų sąjungos kas dvejus metus rengiamuose apdovanojimuose šiemet išrinkti penki laureatai, o dar vienas projektas įvertintas specialiu komisijos paminėjimu.
Į geriausiųjų sąrašą pretendavo skirtingos paskirties darbai – nuo naujų kvartalų iki istorinių statinių atnaujinimo. Tarptautinė komisija pirmiausia atrinko 40 projektų, o vėliau iš jų išskyrė penkis nugalėtojus.
Šeduvos muziejus pasakoja apie išnykusį pasaulį
Vienu iš laureatų tapo 2025 metais Šeduvoje, Radviliškio rajone, duris atvėręs muziejus „Dingęs štetlas“.
Pastato išvaizda labiau primena nedidelį miestelį nei įprastą muziejų: jo tūriai skirtingo aukščio, stogai šlaitiniai, o siluetas – netaisyklingas.
Toks architektūrinis sprendimas susijęs su muziejaus tema. Jame pasakojama apie Lietuvos žydų miestelių gyvenimą ir 1941 metais sunaikintas bendruomenes. Pats pastatas simboliškai primena pasaulį, kuris šiandien yra prarastas.
Muziejų suprojektavo Suomijos biuras „Lahdelma & Mahlamäki Architects“ kartu su Lietuvos studija S2A. Vienas pagrindinių projekto autorių – suomių architektas Raineris Mahlamäki.
Pastato struktūrą lėmė ne tik estetika, bet ir ekspozicijos scenarijus. Lankytojo judėjimas muziejuje tampa kelione per Lietuvos žydų istoriją.
Vilniuje istorija sujungta su nauja architektūra
Tarp penkių laureatų pateko ir Švento Jokūbo kvartalas Vilniuje, įsikūręs šalia Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bei vienuolyno.
Čia istoriniai pastatai sujungti į bendrą kompleksą su naujais statiniais. Kvartalą sudaro keturi istoriniai ir penki nauji pastatai.
Vienas svarbiausių projekto tikslų buvo atverti anksčiau uždaresnę teritoriją miestui. Joje įrengtas vidinis kiemas, prieinamas ne tik kvartalo gyventojams ar darbuotojams, bet ir praeiviams.
Tvarkant XIX amžiaus pastatus išsaugoti autentiški skliautai, senasis mūras ir kitos istorinės detalės. Naujoji architektūra suprojektuota taip, kad neužgožtų greta esančios bažnyčios bei vienuolyno.
Projekto architektūrą kūrė „DO Architects“, vadovaujant architektei Gilmai Teodorai Gylytei. Istorinių pastatų tvarkybos projektą parengė „Archinova“ ir architektė Aušra Gvildienė.
Žvėryno medinukas išsaugojo daugiau nei šimtmečio istoriją
Vienas apdovanojimų atiteko ir Vilniaus Žvėryne esančiam namui D. Poškos gatvėje 19. Šio trijų butų medinio gyvenamojo pastato istorija prasidėjo 1910 metais.
Namas buvo pastatytas pagal architekto ir inžinieriaus Antono Filipovičiaus-Dubovniko projektą. Anksčiau jį puošė langinės, o į dalį butų buvo patenkama per kieme įrengtus medinius prieangius ir laiptus.
Per dešimtmečius pastatas ne kartą keitėsi. Sovietmečiu kai kurie autentiški sprendimai buvo pakeisti, tačiau išliko nemažai vertingų architektūros detalių.
Atnaujinimo ėmėsi studija „Processoffice“, kurios projekto autoriai – Vytautas Biekša, Eglė Matulaitytė ir Aistė Galaunytė.
Architektai nesiekė sukurti tikslios 1910 metų pastato kopijos. Restauruojant išsaugoti istoriniai elementai, o naujos detalės suprojektuotos taip, kad būtų galima atskirti praeities ir dabarties sluoksnius.
Tokiu būdu namas išlaikė savitumą, tačiau kartu liko tinkamas šiuolaikiniam gyvenimui.
Klaipėdoje buvusi uosto teritorija tampa nauju kvartalu
Laureatų sąraše taip pat atsidūrė Klaipėdoje įgyvendinamas „Memelio miesto“ projektas.
Buvusioje uosto teritorijoje prie Danės upės kuriamas naujas miesto kvartalas. Anksčiau ši vieta buvo glaudžiai susijusi su uosto veikla ir faktiškai atskirta nuo kasdienio miesto gyvenimo.
Dabar čia formuojami gyvenamieji pastatai, aikštės, pėsčiųjų gatvės, kiemai ir kitos viešosios erdvės.
Projekto sumanymas – ne tik pastatyti naujų statinių, bet ir sugrąžinti miestui ryšį su vandeniu. Naujoji urbanistinė struktūra sujungia Danės krantinę su istoriniu centru.
Architektai nebandė tiesiogiai atkartoti senojo uostamiesčio pastatų. Pasirinkta šiuolaikinė architektūra, kurioje atsispindi Klaipėdai būdingi urbanistiniai bruožai.
Projektą parengė studija „Arches“. Tarp autorių – Edgaras Neniškis, Žilvinas Urbas, Kirilas Smotkinas, Gabrielius Varnelis, Kristina Žalytė ir kiti architektai.
„Rupert“ atgaivino 1957 metų pastato erdves
Penktuoju laureatu tapo meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“, įsikūręs Vilniuje, Mindaugo gatvėje 15.
Centro erdvės įrengtos buvusiose „Jaunojo techniko“ patalpose, kurių istorija siekia 1957 metus.
Atnaujindami pastatą architektai nusprendė jo praeities neslėpti. Interjere atidengti istoriniai sluoksniai, panaudoti seni elementai, o kai kurie baldai ir kitos detalės prikelti naujam gyvenimui.
Vis dėlto tai nėra vien buvusio pastato istorijos išsaugojimas. Patalpos pritaikytos parodoms, kūrybai, edukacijai, renginiams ir kasdieniam menininkų darbui. Priklausomai nuo veiklos, erdvių išplanavimas gali keistis.
Projektą parengė studija „IXL / Išora x Lozuraitytė Studio“. Jo autoriai – Petras Išora, Ona Lozuraitytė ir architektas G. Dovydėnas.
Specialus komisijos dėmesys – gamtos terapijos kompleksui
Be penkių pagrindinių laureatų, tarptautinė komisija papildomai išskyrė Vilniaus rajone, Bezdonyse, esantį gamtos terapijos kompleksą „Sanctum“.
Miško apsuptyje suprojektuotoje poilsio ir terapijos erdvėje svarbiausia vieta tenka ne pastatams, o gamtinei aplinkai.
Atskiri mediniai tūriai išdėstyti tarp medžių ir miško laukymių. Projektuojant siekta kuo labiau išsaugoti esamą kraštovaizdį, medžius ir natūralią aplinką.
Komplekse svarbūs ne tik pastatai, bet ir pro langus atsiveriantis miškas, natūrali šviesa bei skirtingais metų laikais besikeičiantis kraštovaizdis.
Projektą kūrė studijos „Arches“ architektai Arūnas Liola, Greta Gulbinskė, Rolandas Liola ir Edgaras Neniškis.
Šių metų konkurso „Žvilgsnis į save“ darbus vertino Aet Ader iš Estijos, Gustavo Silva-Nicoletti iš Ispanijos ir Wesas Degreefas iš Belgijos.
Komisija vertino ne vien nuotraukas ir brėžinius – į trumpąjį sąrašą patekusius objektus ekspertai apžiūrėjo vietoje.
Konkurse neskiriami atskirų kategorijų nugalėtojai. Penki geriausi projektai vertinami kartu, o jų autoriai tradiciškai pasidalija simbolinį architektūros metrą – į penkias dalis padalytą masyvią plieninę siją.
Lietuvos architektų sąjunga šį konkursą organizuoja nuo 2003 metų. Šiemet apdovanojimai surengti jau dvyliktą kartą.
Visi konkurso darbai pristatomi virtualioje Lietuvos architektūros parodoje. Atrinkti projektai taip pat bus įtraukti į šiuolaikinės Lietuvos architektūros katalogą ir keliaujančią parodą, kuri 2027 metais bus rodoma Lietuvoje bei užsienyje.