Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto surengtoje iššūkių laboratorijoje šiemet varžėsi 30 Agrotechnologijų ir Sveikatos priežiūros fakultetų studentų. Jie pasiskirstė į šešias komandas ir dvi dienas kūrė sprendimus, kuriuos būtų galima pritaikyti realiame agromaisto sektoriuje.
Alaus gamybos šalutiniai produktai – žaliava vabzdžių auginimui
Pirmąją vietą užėmė Sveikatos priežiūros fakulteto studenčių komanda „BANGOS“. Ji pristatė žiedinės ekonomikos principais paremtą sumanymą – alaus gamybos šalutinius produktus, tarp jų salyklo išspaudas, panaudoti vabzdžių lervoms auginti.
Tokiu būdu nedidelės pridėtinės vertės žaliavos galėtų būti paverstos vertinga vabzdžių biomase ir sudarytų prielaidas alternatyvių baltymų gamybai. Komandai vadovavo Sveikatos priežiūros fakulteto docentas Ruslan Bikmurzin.
Ši idėja atliepia vieną svarbiausių dabartinės bioekonomikos klausimų – kaip geriau panaudoti turimus išteklius, sumažinti atliekų kiekį ir iš jų sukurti didesnės vertės produktus. Vis dažniau inovacijos atsiranda skirtingų sričių sandūroje.
Studentai ieškojo sprendimų visai maisto vertės grandinei
„HACK AgriFood’26“ yra Europos maisto inovacijų ekosistemos dalis. Renginys surengtas pagal „EIT Food“ inicijuotą iššūkių laboratorijų modelį. „EIT Food“ – Europos inovacijų ir technologijų instituto žinių ir inovacijų bendrija, jungianti verslo, mokslo bei aukštojo mokslo atstovus.
Šios iniciatyvos siekis – paspartinti maisto sistemos pokyčius, kad ji taptų sveikesnė, tvaresnė ir geriau pasirengusi ateities iššūkiams. Daugiausia dėmesio skiriama naujiems produktams, atsakingam išteklių naudojimui, verslumui ir technologijų taikymui visoje maisto vertės grandinėje – nuo žemės ūkio iki vartotojo.
Vilniuje vykusioje laboratorijoje studentai nagrinėjo tvarių pakuočių, alternatyvių baltymų, didesnės maisto produktų maistinės vertės ir kitas agromaisto sektoriui svarbias temas.
Idėjas padėjo paversti verslo sprendimais
Reikšmingą renginio dalį sudarė ekspertų pranešimai ir praktinės konsultacijos. Jos studentams padėjo geriau suvokti, kaip vystoma inovacija – nuo pirminio sumanymo iki galimo verslo sprendimo.
Renginį pradėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos Inovacijų departamento vadovas, VILNIUS TECH profesorius doc. dr. Artūras Jakubavičius. Pranešime „Inovacijos – verslo darymas galva“ jis aptarė inovacijų ir verslo ryšį.
Tarptautinį požiūrį pristatė iš Graikijos prisijungusi Komunikacijos ir kompiuterių sistemų instituto programinės įrangos kūrėja Aimilija Seimenė. Ji kalbėjo apie verslo modelio CANVAS kūrimą ir analizę naudojant virtualiąją realybę.
Praktine patirtimi pasidalijo UAB „7PACK“ direktorė Simona Taraškevičė, pristačiusi įmonės sėkmės istoriją. UAB „ACORUS Calamus“ strateginės plėtros vadovė Indrė Šilinikienė aptarė naujų produktų kūrimą, o Lietuvos klasterių asociacijos prezidentas Gytis Junevičius pristatė veiksmingo idėjų pateikimo principus.
EIT bendruomenės atstovas Lietuvoje, Gamybos inovacijų slėnio generalinis direktorius Gintaras Vilda kalbėjo apie platesnes inovacijų plėtros galimybes. Jo pranešimas „Nuo idėjos iki rinkos: EIT bendruomenės galimybės agro-maisto inovatoriams“ buvo skirtas Europos inovacijų ekosistemos teikiamoms galimybėms.
Likusią renginio dalį komandos skyrė kūrybinėms dirbtuvėms, idėjų tikrinimui, prototipų kūrimui ir pasiruošimui sprendimų pristatymui vertinimo komisijai.
Prie studentų dirbo verslo ir mokslo atstovai
Komandoms konsultacijas teikė mentoriai iš „Švenčionių vaistažolių“, „7PACK“, „ACORUS Calamus“, „Leipurin“, „Agrolito“, „Kauno grūdų“, Lietuvos inovacijų centro, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir kitų organizacijų.
Įvairių sričių specialistai padėjo į idėjas pažvelgti ne tik akademiniu, bet ir verslo požiūriu. Studentai galėjo įvertinti savo sumanymų aktualumą, galimus technologinius sprendimus ir jų pritaikymo perspektyvas.
Komandų darbą moderavo Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų, Elektronikos ir informatikos, Sveikatos priežiūros bei Verslo vadybos fakultetų dėstytojai. Tarpdisciplininis darbas ypač svarbus agromaisto sektoriuje, nes technologinių sprendimų kūrimui reikia skirtingų sričių žinių.
Inovacijų patirtis pradedama kaupti studijų metais
Vilniaus kolegijoje vykstanti iššūkių laboratorija parodo, kad aukštajame moksle vis svarbesnis tampa praktinis mokymasis, orientuotas į realių problemų sprendimą.
Studentai čia gali pritaikyti žinias aplinkoje, kurioje nėra paruoštų atsakymų. Rezultatas priklauso nuo gebėjimo dirbti kartu, kritiškai vertinti informaciją, eksperimentuoti ir pagrįstai pristatyti savo sprendimą.
Verslo atstovams tokie renginiai leidžia išgirsti jaunųjų specialistų požiūrį į sektoriaus iššūkius, o aukštosioms mokykloms – stiprinti sąsajas tarp studijų, taikomųjų tyrimų ir darbo rinkos poreikių.
Per dvi dienas sukurtos idėjos dar nėra paruošti rinkai produktai, tačiau jos gali tapti pagrindu tolesniems tyrimams, prototipų tobulinimui ar naujoms verslo iniciatyvoms.
Šeštus metus Vilniaus kolegijoje rengiamas „HACK AgriFood“ rodo, kad jaunųjų inovatorių ugdymas gali prisidėti prie platesnės agromaisto sektoriaus transformacijos.
Dideli pokyčiai ne visada prasideda nuo didelių investicijų ar sudėtingų technologijų. Kartais pirmuoju žingsniu tampa netikėta idėja, skirtingų sričių žmonių bendradarbiavimas ir noras į įprastą problemą pažvelgti naujai.