Žurnale „Nutrients“ paskelbto tyrimo metu 20 metų buvo stebimi 2159 suaugusieji iš Graikijos. Mokslininkai nustatė, kad kiekvienas bendros mitybos kokybės balo padidėjimas vienu punktu buvo susijęs su šiek tiek mažesne širdies nepakankamumo tikimybe. Išsamesnė analizė parodė, kad šis ryšys labiausiai sietas su didesniu sveikatai palankių produktų vartojimu.
Tyrime dalyvavo Atėnų regione gyvenę suaugusieji, kurie tyrimo pradžioje, 2001–2002 metais, nesirgo širdies ir kraujagyslių ligomis. Po dviejų dešimtmečių širdies nepakankamumo atvejai buvo nustatomi remiantis gydytojų išvadomis ir medicininiais dokumentais, taikant Tarptautinės ligų klasifikacijos diagnostikos kriterijus.
Per 20 metų ši liga išsivystė 241 dalyviui iš 2159 – tai sudarė maždaug 11 proc. visų tirtų žmonių.
Vertinant vien ligos dažnį ir neatsižvelgiant į kitus rizikos veiksnius, širdies nepakankamumas dažniausiai pasireiškė prasčiausiai besimaitinusiųjų grupėje – 20,7 proc. Vidutiniškai įvertintos mitybos grupėje šis rodiklis siekė 5,1 proc., o geriausiai besimaitinusių dalyvių grupėje – 6,6 proc.
Atsižvelgus į amžių, lytį, kūno masės indeksą, išsilavinimą, fizinį aktyvumą, rūkymą, hipertenziją, diabetą ir padidėjusį cholesterolio kiekį, nustatyta, kad didesnis bendras mitybos kokybės balas buvo susijęs su mažesne širdies nepakankamumo tikimybe.
Kokie produktai buvo siejami su palankesne mityba?
Duomenų analizė parodė, kad didžiausią reikšmę turėjo sveikatai palankaus maisto vartojimas. Prie tokios mitybos pagrindų priskiriami vaisiai, daržovės, ankštinės daržovės, pavyzdžiui, lęšiai ir avinžirniai, viso grūdo produktai, riešutai ir žuvis, rašo „Eatingwell“.
Vis dėlto tyrimas buvo stebėjimo pobūdžio ir atliktas tik vienoje Graikijos gyventojų grupėje. Todėl mokslininkai negali patvirtinti, kad konkrečiai mityba tiesiogiai sukėlė mažesnę ar didesnę širdies nepakankamumo riziką. Ryšiui galėjo turėti įtakos ir kiti tyrime neįvertinti veiksniai.
Dalyvių mitybos įpročiai buvo vertinami tik vieną kartą – tyrimo pradžioje, remiantis jų pačių atsakymais. Dėl to nebuvo galima nustatyti, kaip žmonių mityba pasikeitė per 20 metų. Be to, tyrime nebuvo atskirai nagrinėjami skirtingi širdies nepakankamumo tipai, o rezultatai nebūtinai tinka kitų šalių gyventojams.
Kaip kasdienę mitybą padaryti palankesnę širdžiai?
Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad ilgainiui naudingi gali būti net nedideli pokyčiai ir didesnis visaverčių, mažiau perdirbtų produktų pasirinkimas. Pavyzdžiui, papildoma daržovių porcija pirmadienį ar viso grūdo produktų pasirinkimas vietoje rafinuotų grūdų gaminių trečiadienį gali prisidėti prie palankesnės mitybos.
Kasdien į patiekalus galima įtraukti lapinių daržovių: į makaronus įmaišyti špinatų, į kruopų dubenėlį įdėti lapinių kopūstų, o sumuštinį pagardinti gražgarstėmis. Užkandžiams vietoje traškučių ar sūrių riestainių galima rinktis vaisių ir saujelę riešutų.
Mažiausiai vieną savaitės patiekalą verta gaminti iš ankštinių daržovių – pavyzdžiui, išsivirti lęšių sriubos, pasigaminti avinžirnių troškinį arba patiekalą su pupelėmis. Taip maiste gali būti daugiau skaidulų, augalinių baltymų ir mikroelementų, siejamų su nauda širdies ir kraujagyslių sistemai.
Taip pat rekomenduojama dažniau rinktis viso grūdo produktus: pusryčiams valgyti avižinę košę, pietums – viso grūdo duoną, o vakarienei – ruduosius ryžius ar kitus viso grūdo gaminius.