Maroko pilietis I. Toubali, kaltinamas vagyste ir neturintis teisės likti Lietuvoje, iki rugpjūčio 1-osios daugiau nei du mėnesius buvo laisvėje. Dabar paaiškėjo, kad po nusikaltimo jis spėjo nuvykti pas Prancūzijoje gyvenančius giminaičius, o vėliau pats grįžo į Lietuvą pas savo lietuvę draugę.
2003 metais gimęs vyras iš Vilniaus apylinkės teismo kiemo pabėgo antradienį, kai buvo vedamas į konvojaus automobilį. Jis pastūmė jį lydėjusią policijos pareigūnę ir spruko pro atvirus vartus. Kodėl vyras tuo metu nebuvo su antrankiais, neaišku.
Incidentas apie 15.56 val. įvyko Laisvės prospekte esančiame teismo kieme. Marokietis maždaug už 8 kilometrų, Debesijos gatvėje, buvo rastas ir sulaikytas apie 21.15 val. Jis nesipriešino, buvo pristatytas į areštinę. Paieška truko daugiau nei penkias valandas.
Policijos departamentas trečiadienį pranešė dėl jo pradėjęs dar vieną ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už pabėgimą. Tyrimas atliekamas pagal griežtesnę šio straipsnio dalį – už pabėgimą panaudojant smurtą arba padarant didelės turtinės žalos laikančiajai įstaigai gali grėsti iki penkerių metų laisvės atėmimo.
Vagystės byla dar nebaigta
I. Toubali teisiamas dėl gegužės 24 dieną įvykdytos vagystės. Įtariama, kad jis įsibrovė į parduotuvę, atrakino kasos aparatą ir pagrobė 1709,02 euro. Vyras kaltę pripažįsta, o nuosprendį teismas šioje byloje turėtų paskelbti spalio 26 dieną.
Į Lietuvą marokietis buvo atvykęs studijuoti, tačiau birželio 3 dieną dėl nepažangumo buvo išbrauktas iš studentų sąrašų. Apie tai aukštoji mokykla informavo Migracijos departamentą. Šis birželio 5 dieną nusprendė panaikinti laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, išduotą studijų pagrindu.
Sprendimą I. Toubali galėjo apskųsti per 14 dienų, tačiau to nepadarė. Todėl birželio 25 dieną leidimas buvo oficialiai panaikintas. Vyrui suteiktas 7–30 dienų terminas išvykti iš Lietuvos ir apie išvykimą pranešti Migracijos departamentui. Jam pasibaigus, buvimas šalyje tapo neteisėtas.
Migracijos departamentas iš užsieniečio jokios informacijos nesulaukė. Laišku jis buvo paragintas iki liepos 8 dienos atvykti į departamentą, tačiau į kreipimąsi nereagavo. Valstybės sienos apsaugos tarnyba taip pat neturėjo duomenų, kad marokietis būtų kirtęs Lietuvos sieną ir išvykęs į kitą valstybę.
Tai iš dalies galima paaiškinti tuo, kad išvykstant į Šengeno zonos šalis, pavyzdžiui, Lenkiją ar Latviją, transporto priemonės Lietuvoje netikrinamos.
Institucijos nesusisiekė tarpusavyje
Pagal oficialią tvarką Migracijos departamentas turėjo spręsti dėl priverstinio užsieniečio išsiuntimo, o informacija apie jį turėjo būti perduota teisėsaugai ir VSAT. Tačiau vyras dingo, todėl deportacijos procedūra nebuvo pradėta. Buvo manoma, kad jis iš Lietuvos išvyko, nes nebuvo rastas gyvenamojoje vietoje ir nereagavo į užklausas.
Migracijos departamentas į teisėsaugą nesikreipė, o teisėsauga savo ruožtu neinformavo Migracijos departamento apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Taip susidarė situacija, kai viena institucija reikalavo, kad marokietis kuo greičiau išvyktų iš Lietuvos, o kita kvietė jį atvykti į apklausą dėl įtarimų nusikalstama veika.
Į institucijų keitimosi informacija problemą atkreipė dėmesį vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Jis teigė, kad dėl įvykio bus atliktas išsamus vertinimas, per kurį bus nagrinėjama, kaip buvo organizuota pabėgusio vyro paieška ir kokius sprendimus priėmė vadovybė.
Ministro vertinimu, akivaizdu, kad sistemoje kažkas neveikia. Bus siekiama ne tik nustatyti atsakingus asmenis, bet ir ištaisyti klaidas, kad jos nepasikartotų.
Jau anksčiau buvo paskelbta paieška
Gegužės 24 dieną nusikaltimą įvykdęs ir po kelių dienų nustatytas vyras buvo sulaikytas tik rugpjūčio 1-ąją. Teisėsaugos institucijos įprastai vadovaujasi Baudžiamojo proceso kodeksu, pagal kurį suėmimas taikomas tik išskirtiniais atvejais. Dažnai įtariamieji teismo sprendimo laukia laisvėje, jiems skiriant švelnesnes kardomąsias priemones.
Norėdamas įtariamąjį iki teismo pasiųsti į tardymo izoliatorių, prokuroras turi kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Suėmimas gali būti skiriamas, kai yra pagrįstų duomenų, kad žmogus gali pasislėpti nuo teisingumo, įvykdyti naujų nusikaltimų, naikinti įrodymus ar daryti poveikį liudytojams.
Bylą kuruojantis prokuroras Darius Maleckas nurodė, kad aplinkybės – nusikaltimas ir teisės neturėjimas būti Lietuvoje – greičiausiai būtų pagrindas iškart taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, siekiant užkirsti kelią galimam pabėgimui.
Liepos pabaigoje konstatuota, kad vyras slapstosi: jis neatsiliepė į policijos skambučius, nereagavo į laiškus ir nebuvo rastas nurodytu adresu. Dėl to buvo paskelbta jo paieška.
Po pabėgimo iš Lietuvos jis sugrįžo
Paaiškėjo, kad po vagystės I. Toubali buvo nuvykęs į Prancūziją, kur gyvena jo giminaičiai. Vėliau jis pats grįžo į Lietuvą ir apsistojo pas savo draugę lietuvę.
Ar teisėsauga žinojo apie jo išvykimą, prokuroras atsakyti negalėjo. Tačiau jis patvirtino, kad apie kelionę į Prancūziją pareigūnams papasakojo pats užsienietis. Pasak D. Malecko, vyras žinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, nes į savo elektroninį paštą buvo gavęs kvietimą. Vis dėlto jis nenorėjo būti sulaikytas.
Leidimo gyventi Lietuvoje nebeturėjęs marokietis šalyje negalėjo legaliai nuomotis būsto ar dirbti, todėl apsigyveno pas draugę.
Rugpjūčio 1 dieną jis buvo rastas ir sulaikytas, o rugpjūčio 3-iąją teismas skyrė griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.
Jeigu I. Toubali bus pripažintas kaltu, suėmimo laikas bus įskaitytas į bausmės atlikimo laikotarpį. Tačiau už slapstymąsi nuo pareigūnų papildoma griežtesnė atsakomybė jam nebus taikoma, nes tokios sankcijos Lietuvos įstatymai nenumato.