Ilgus metus dirbdama su didelių įmonių vadovais, prodiuseriais ir aukštų rezultatų siekiančiais specialistais, M. Lewis pastebėjo, kad juos sieja ne viena konkreti spalva, o apgalvota aprangos pasirinkimo sistema.
Pasak ekspertės, itin intelektualūs žmonės dažniausiai renkasi neutralių atspalvių drabužius ir juos papildo vienu ryškiu, sąmoningai pasirinktu akcentu. Leidiniui „Parade“ ji paaiškino, kad toks akcentas padeda sukurti norimą įspūdį konkrečioje situacijoje, o neutralūs drabužiai tampa universaliu įvaizdžio pagrindu.
M. Lewis teigimu, spalvų ir jų derinių pasirinkime galima įžvelgti pasikartojančių dėsningumų. Juos ji sieja su spalvų psichologija – sritimi, nagrinėjančia spalvų poveikį žmogaus elgesiui, emocijoms, smegenų veiklai ir nervų sistemos reakcijoms.
Ekspertė pabrėžia, kad aukštu intelektu pasižyminčio žmogaus pasirinkta drabužių spalva dažniausiai nėra atsitiktinė. Apranga gali atskleisti, ar žmogus labiau linkęs į savianalizę, ar veiksmą, ar prieš kalbėdamas apmąsto žodžius, ar dažniau pasikliauja instinktais.
„Spalvų psichologija gali nemažai atskleisti apie tai, kaip žmogus suvokia jį supantį pasaulį. Spalvų pasirinkimas yra glaudžiai susijęs su intelektu“, – teigia M. Lewis.
Jos vertinimu, pasirinktos spalvos taip pat gali parodyti, kaip žmogus reaguoja į sudėtingas situacijas ir ar geba pastebėti įvairius jų niuansus. Aplinkos bei drabužių spalvos gali veikti susikaupimą, informacijos apdorojimo greitį ir kūrybinį mąstymą.
M. Lewis mano, kad aukštu intelektu pasižymintys žmonės dažniau sąmoningai formuoja savo aplinką – nuo aprangos iki namų interjero. Jie stengiasi susikurti sąlygas, kuriose galėtų kuo geriau mąstyti, o toks sprendimų apgalvojimas, ekspertės teigimu, pats savaime gali būti laikomas vienu iš aukšto intelekto požymių.
Penkios spalvos, kurias dažniau renkasi aukštu intelektu pasižymintys žmonės
Raudona
Raudoną spalvą, pasak M. Lewis, žmonės renkasi norėdami pabrėžti pasitikėjimą savimi ir ryžtingumą. Ji gali būti naudinga ir tuomet, kai žmogus viduje jaučiasi neužtikrintas: ekspertės teigimu, raudona padeda sutelkti dėmesį ir sudaryti tvirto apsisprendimo įspūdį.
Mėlyna
Mėlyna spalva padeda greičiau pelnyti aplinkinių pasitikėjimą ir kurti patikimo žmogaus įvaizdį. M. Lewis pasakoja, kad ją renkasi įvairūs klientai – nuo didžiausių pasaulio bendrovių vadovų iki akademinės bendruomenės lyderių.
Šis atspalvis siejamas su patikimumu, analitiniu mąstymu ir gebėjimu įsigilinti į sudėtingus klausimus. Aplinkiniams jis tarsi perteikia mintį, kad žmogus viską gerai apgalvojo.
Tamsiai žalia
Spalvų psichologė išskiria ir tamsiai žalią, kuri, jos teigimu, kuria stabilumo, ramaus autoriteto bei patikimumo įspūdį.
M. Lewis prisimena susitikimą su vienos įmonės vadovu, kuris aprangai instinktyviai pasirinko būtent šią spalvą. Ji, ekspertės vertinimu, nereikalauja dėmesio, tačiau padeda pelnyti kitų pasitikėjimą jo aktyviai nereikalaujant. Tokį poveikį dažnai siekia sukurti strategiškai mąstantys žmonės.
Violetinė
Violetinę spalvą aukštu intelektu pasižymintys žmonės, pasak M. Lewis, dažnai renkasi norėdami parodyti atvirumą. Ekspertė ją siūlo rinktis derybose, kūrybiniuose susitikimuose ir kitose situacijose, kai svarbu greitai užmegzti pasitikėjimu paremtą ryšį su skirtingų pažiūrų žmonėmis.
Oranžinė
Nors oranžinė gali atrodyti kaip neįprastas pasirinkimas, M. Lewis teigia ne kartą mačiusi jos poveikį bendravimui. Ši spalva, jos pastebėjimu, gali pakeisti visą patalpos atmosferą.
Ekspertės teigimu, oranžinė ypač tinka vadovams, nes padeda kurti atviresnę ir bendradarbiavimą skatinančią aplinką. Ji gali suteikti žmonėms daugiau saugumo, kad šie drąsiau reikštų nuomonę, dalytųsi idėjomis ir įsitrauktų į diskusijas. Tai svarbu vadovams, norintiems, kad komandos nariai nebijotų siūlyti naujų sprendimų.
Kai kurios spalvos gali būti susijusios su prastesne savijauta
M. Lewis pabrėžia, kad kalbant apie spalvų ir intelekto ryšį svarbu vertinti ne tik tai, kokios spalvos pasirenkamos, bet ir kokių spalvų aplinkoje trūksta.
Ekspertė kaip pavyzdį pateikia pilką spalvą. Jos teigimu, kai kurie tyrimai rodo, kad depresinių polinkių turintys žmonės ją dažniau renkasi piešdami savo autoportretus. „Science Daily“ skelbė, kad 2010 metais paskelbtas „BioMed Central“ tyrimas parodė: psichikos sveikatos sunkumų patiriantys žmonės pilką spalvą dažniau rinkosi savo emocinei būsenai apibūdinti.
M. Lewis taip pat atkreipia dėmesį į juodą spalvą. Remiantis 2022 metais moksliniame žurnale „Heliyon“ paskelbtu tyrimu, ji buvo siejama su prastesniu informacijos įsiminimu.
Ekspertė nurodo, kad juodos spalvos aplinkoje informaciją veiksmingai įsiminė 20 proc. studentų, o raudonos spalvos aplinkoje – 57 proc. Jos vertinimu, spalvų trūkumas aplinkoje gali neigiamai veikti smegenų veiklą.