Lietuvoje užbaigtos karinės pratybos „Perkūno griausmas 2026“ – jos buvo „Perkūno“ serijos valstybės ginkluotosios gynybos pratybų dalis. Per mokymus tikrintos vadovavimo ir valdymo procedūros, kariuomenės parengtis bei skirtingų institucijų gebėjimas veikti kartu.
Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas teigė, kad pratybų metu įgyta patirtis bus panaudota toliau tobulinant vadovavimo ir valdymo procedūras, stiprinant kariuomenės bei civilinių institucijų sąveiką ir vertinant šalies pasirengimą veikti krizės bei karo sąlygomis.
Pagrindinis pratybų tikslas buvo sustiprinti visos valstybės pasirengimą ginkluotajai gynybai ir užtikrinti suderintus Lietuvos kariuomenės, valstybės institucijų, savivaldybių bei sąjungininkų veiksmus. Mokymai buvo paremti realiais Lietuvos gynybos planais: juose vertinta Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vienetų vadaviečių veikla, vadovavimo ir valdymo procedūros bei karinių vienetų parengtis.
Siekiant suderinti veiksmus su NATO sąjungininkais, į NATO Jungtinių pajėgų vadavietės vadovavimo ir valdymo elementus Briunsume bei Stavangeryje buvo siunčiamos atsako grupės. Jas sudarė profesinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo kariai.
Didelis dėmesys per pratybas teko aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių įtraukimui į karinius vienetus, mobilizacinio pasirengimo procedūroms ir karo komendantūrų darbui. Rugsėjį ir spalį į Lietuvos kariuomenės vienetus buvo pašaukta iki 2 400 aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių. Dar su daugiau kaip 5 000 rezervo karių susisiekta ryšio priemonėmis, kad būtų patikslinti jų kontaktiniai ir kiti reikalingi duomenys.
Mokymuose taip pat praktikuotas valstybės institucijų ir kariuomenės bendradarbiavimas reaguojant į asimetrines bei hibridines grėsmes. Buvo treniruojamas valstybės sienos ir kritinės infrastruktūros objektų apsaugos stiprinimas.
Ypatingas dėmesys skirtas sąveikai su Vidaus reikalų ministerijos tarnybomis, Nacionaliniu krizių valdymo centru, savivaldybių administracijomis ir kitomis valstybės institucijomis. Spalio 12 dieną pratybų eigą Kaune stebėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, einantis vyriausiojo valstybės ginkluotųjų pajėgų vado pareigas.
„Perkūno griausmas 2026“ buvo derinamas su NATO pratybomis „Steadfast Duel 2026“ ir kitais Lietuvos kariuomenės mokymais: „Audros smūgis 2026“, „Perkūno ratai“, „Rezervo karys 2026“, „Gintarinė migla 26“ bei „Vyčio skliautas 2026“.
Šis pratybų derinimas sudarė galimybę atskirus valstybės ginkluotosios gynybos plano elementus išbandyti bendrame nacionalinių ir NATO veiksmų kontekste.