Seimas pritarė Seimo pirmininko Juozo Oleko iniciatyvai, kuria siekiama užtikrinti nepertraukiamą ir operatyvų parlamento darbą mobilizacijos ar karo padėties metu. Ketvirtadienį už naujas nuostatas balsavo 106 Seimo nariai.
Pagal patvirtintą reguliavimą, paskelbus mobilizaciją parlamentas turėtų posėdžiauti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Įvedus karo padėtį, Seimo posėdžiai turėtų vykti ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Kartu atsisakoma kai kurių formalių administracinių reikalavimų. Nebebūtų taikoma sesijos trukmės riba, privalomos pertraukos tarp neeilinių sesijų ir nuostata, kad neeilinėje sesijoje galima svarstyti tik jos iniciatorių pasiūlytus klausimus.
Jeigu neeilinė sesija būtų sušaukta dėl prezidento sprendimo paskelbti mobilizaciją ar įvesti karo padėtį patvirtinimo arba panaikinimo, arba jeigu pats Seimas priimtų sprendimą šiais klausimais, prireikus ji galėtų būti pratęsta. Sesija galėtų tęstis iki eilinės parlamento sesijos pradžios, o jos darbų programos tvirtinti nereikėtų.
Mobilizacijos ar karo padėties laikotarpiu apie kiekvieną šaukiamą neeilinės sesijos posėdį Seimo nariai būtų informuojami parlamento valdybos nustatyta tvarka. Pranešimas turėtų būti pateiktas ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki posėdžio pradžios.
Karo padėties metu posėdžių grafikas nebūtų sudaromas ir tvirtinamas. Mobilizacijos atveju dėl tokio grafiko spręstų Seimo valdyba.
ELTA primena, kad šiuo metu galiojantis Seimo statutas numato: neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas, jei to raštu pasiūlo ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių. Konstitucijos 142 ir 144 straipsniuose numatytais atvejais neeilinę sesiją gali sušaukti prezidentas. Šie straipsniai nustato nepaprastosios ir karo padėties įvedimo, mobilizacijos bei ginkluotųjų pajėgų panaudojimo tvarką.