Iranas pranešė palaikantis nuolatinius ryšius su tarpininkais ir svarstantis pasiūlymus, kurie galėtų padėti įgyvendinti jo septynių dienų planą net greičiau nei per savaitę.
Tokie pareiškimai nuskambėjo vasarį karą pradėjusioms Jungtinėms Valstijoms ir Izraeliui vis garsiau kalbant apie galimą atakų prieš Iraną atnaujinimą.
Rugsėjį Teheranas per Katarą perdavė JAV septynių dienų planą. Tuomet Irano užsienio reikalų ministras A. Araghchi teigė, kad pagal jį Hormuzo sąsiauris būtų atvertas per septynias dienas, jeigu būtų įvykdytos būtinos sąlygos, tarp jų – paliaubos visame Artimųjų Rytų regione.
Iranas taip pat reikalavo atblokuoti užsienyje laikomą jo turtą, panaikinti sankcijas naftos sektoriui ir nutraukti JAV karinę jūrų blokadą.
JAV naujienų portalas „Axios“ trečiadienį skelbė, kad Kataro vadovaujami regiono tarpininkai siekia diplomatinio susitarimo. Jis turėtų sudaryti sąlygas atnaujinti JAV ir Irano derybas bei užkirsti kelią naujam karo etapui po lapkričio 3 dieną vyksiančių JAV kadencijos vidurio rinkimų.
Remdamasis JAV, Izraelio ir kitų regiono šalių šaltiniais, „Axios“ pranešė, kad Kataras mėgina įtikinti Iraną leisti Jungtinių Tautų inspektoriams apsilankyti subombarduotuose branduoliniuose objektuose. Už tai esą būtų siūloma tam tikra JAV sankcijų lengvata.
Irano teigimu, sekmadienį Teherane lankėsi Kataro delegacija. Ji aptarė naujausius įvykius, derybų eigą, padėtį Hormuzo sąsiauryje ir energijos išteklių tiekimą.
Nuo karo pradžios Iranas tvirtina kontroliuojantis Hormuzo sąsiaurį. Teheranas reguliariai atakuoja laivus, bandančius praplaukti šiuo keliu be jo leidimo. Jungtinės Valstijos į tai atsakė jūrų blokada prie Irano uostų.
Diplomatinės pastangos išspręsti krizę kol kas tebėra aklavietėje. Padėtį dar labiau apsunkino birželį žlugęs susitarimas, kuriame buvo numatytas kelias į ilgalaikį konflikto sureguliavimą.