Susisiekimo ministras J. Taminskas teigia, kad su Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) vadove J. Šoviene dirbti „beprotiškai sunku“. Nors abu pareigūnai jau buvo susitikę, nesutarimai nesibaigia.
Ministro su vaiku palyginta J. Šovienė pabrėžia, kad tokie asmeniški pareiškimai nepadeda spręsti valstybei svarbių klausimų. Ji pripažįsta, kad Susisiekimo ministerija turi teisę kritikuoti RRT, tačiau vien tai nereiškia, jog tarnyba turi sutikti su visais jai išsakomais priekaištais.
J. Šovienė taip pat teigia privalanti ginti RRT nepriklausomumą, saugoti jos komandos profesionalų reputaciją ir užtikrinti, kad institucija įstatymų nustatytas funkcijas vykdytų valstybės labui.
J. Taminskas neatsako, ar pasitiki RRT pirmininke, nes tai, jo teigimu, yra prezidento Gitano Nausėdos prerogatyva. Prezidentūra taip pat tiesiogiai neatsakė, ar šalies vadovas pasitiki J. Šoviene, tačiau leido suprasti, kad ministras ir RRT vadovė turėtų skirti tiek laiko, kiek reikia konfliktui išspręsti.
Konfliktas paaštrėjo po audros
J. Taminsko kritika RRT ir jos pirmininkei skamba ne pirmą kartą. Apie tarnybos darbą ministras garsiau prabilo vasaros pabaigoje, Lietuvą užklupus itin stipriai audrai. Tuo metu buvo sutrikęs ir mobiliojo ryšio paslaugų teikimas, o jo atkūrimui prireikė kelių dienų.
Ministras tuomet sakė, kad RRT aktyvumas yra nepakankamas, taip pat kritikavo dažnių pardavimą privatiems operatoriams. Jo vertinimu, tai ateityje gali paveikti kritinį šalies tinklą. J. Taminskas klausė, ar tarnyba iš tiesų yra nepriklausoma, ir ragino ją dirbti aktyviau.
Vėliau portalui „Lrytas“ jis RRT vadovės ir savo dukros situacijas palygino su vaiko isterija. Ministro teigimu, su vaiku galima ilgai kalbėtis, ieškoti būdo jį nuraminti ir susikalbėti, tačiau su J. Šoviene jam to padaryti nepavyksta. J. Taminskas svarstė, kad galbūt reikėtų ilgesnės mediacijos, o ne vieno ar dviejų valandų pokalbio.
Ministras taip pat kaltina RRT ir jos tarybos pirmininkę užsispyrimu bei nenoru išgirsti kitų institucijų argumentų, išvadas ir rekomendacijas. Vis dėlto, paklaustas apie pasitikėjimą J. Šoviene, jis vėl nurodė, kad sprendimas priklauso prezidentui.
J. Šovienė atsakė asmenine replika
Antradienį „Lrytas“ kreipėsi į RRT, prašydamas J. Šovienės įvertinti ministro kritiką, jo priekaištus dėl nenoro klausytis kitų pusių, galimą atsistatydinimą ir prezidento pasitikėjimą. Taip pat buvo klausiama, kaip būtų galima išspręsti kilusią konfliktinę situaciją.
Trečiadienio rytą RRT atstovė Virginija Žygienė nurodė į J. Šovienės įrašą „Facebook“ paskyroje. Jame RRT pirmininkė, atsakydama į ministro palyginimą, parašė, kad jos tėveliui su ja taip pat nebuvo lengva.
Vis dėlto J. Šovienė pabrėžė priimanti dalykinę kritiką. Jos teigimu, asmeniniai palyginimai nepadeda spręsti nei ryšio atsparumo, nei jo plėtros, nei kitų valstybei svarbių klausimų.
RRT vadovė tarnybą apibūdino kaip nepriklausomą ir profesionalų reguliuotoją, vertinantį visų suinteresuotų šalių, įskaitant Susisiekimo ministeriją, argumentus. Tačiau, anot jos, išgirsti argumentus nereiškia privalėti su jais sutikti.
Nesutarė dėl Lietuvos pašto ir ryšio plėtros
J. Šovienė teigė galinti tik spėti, iš kur kilo ministro minimi bendradarbiavimo sunkumai. Ji prisiminė du klausimus, kuriais RRT ir ministerijos pozicijos išsiskyrė.
Vienas jų – universaliosios pašto paslaugos teikėjas. J. Šovienės teigimu, per visą ministro darbo laikotarpį ji buvo pakviesta į vieną susitikimą. Jame išgirdo lūkestį pasirūpinti, kad šias paslaugas teiktų Lietuvos paštas.
RRT pirmininkė aiškino ministrui nurodžiusi, kad tarnyba sprendimus priima objektyviai ir nešališkai, vadovaudamasi įstatymais. Valstybės įmonės statusas, jos teigimu, nesuteikia teisės į privilegijas, o ši taisyklė nesikeičia keičiantis ministrams.
Kitas nesutarimas kilo dėl ryšio plėtros. J. Šovienė nurodė, kad operatorių investicijos, būtinos kokybiškam ryšiui visoje Lietuvoje užtikrinti, turėtų viršyti 100 mln. eurų. Ji pabrėžė, kad tai nėra vienos dienos RRT sprendimas, o nuosekli kelių Vyriausybių, taip pat dabartinės, politika.
Pasak jos, kalbama ne apie ryšį miškuose, o apie gyvenamąsias teritorijas, kuriose žmonėms vis dar trūksta pakankamos ryšio kokybės. Ryšio plėtra ir atsparumas, J. Šovienės teigimu, nėra tarpusavyje nesuderinami tikslai: infrastruktūros plėtra padeda įtraukti regionus, skatina Lietuvos pažangą ir didina galimybę užtikrinti ryšį krizių metu.
RRT vadovė kritikavo ministerijos siekį sumažinti jau nustatytus plėtros įpareigojimus, dalį jų pakeičiant pigesnėmis savanoriškame memorandume numatomomis priemonėmis. Anot jos, tai reikštų mažesnius privalomus operatorių įsipareigojimus ir silpnesnes jų vykdymo garantijas. J. Šovienė kelia klausimą, kaip toks sprendimas derėtų su viešuoju interesu, nes dabartinės sąlygos nustatytos per konkurencingas radijo dažnių skyrimo procedūras.
Ji taip pat priminė, kad RRT sprendimus priima ne vien pirmininkė – tam yra sudaryta tarnybos taryba. Todėl J. Šovienė teigia ginsianti RRT nepriklausomumą ir neleisianti menkinti joje dirbančių specialistų.
RRT vadovė pabrėžė, kad ministras turi teisę nesutikti ir kritikuoti, tačiau tai savaime neįrodo, jog tarnybos sprendimai yra nepagrįsti ar kad RRT vengia bendradarbiauti. Ji teigė, kad visa RRT komanda pasirengusi konstruktyviam dialogui.
RRT vadovybę skiria prezidentas
RRT yra nepriklausoma valstybės institucija, reguliuojanti ir prižiūrinti elektroninių ryšių, skaitmeninės erdvės, geležinkelių transporto bei pašto paslaugas. Tarnyba nurodo siekianti konkurencingos paslaugų rinkos ir sąžiningų sąlygų gyventojams bei paslaugų teikėjams.
Nors RRT yra nepriklausoma, jos tarybą ir pirmininką skiria prezidentas, o kandidatus teikia premjeras. Dabartinė J. Šovienė ir RRT taryba penkerių metų kadencijai buvo paskirti 2022 m. gegužę G. Nausėdos dekretu. Prieš tapdama RRT vadove, J. Šovienė dirbo prezidento komandoje ir buvo vyriausioji patarėja teisės klausimais.
J. Taminskas atsisako vertinti, ar J. Šovienė gali toliau vadovauti RRT, nes, jo teigimu, tai yra prezidento prerogatyva. „Lrytas“ į šį klausimą kreipėsi į G. Nausėdos atstovus ir paprašė įvertinti konfliktą tarp RRT bei Susisiekimo ministerijos, taip pat pasakyti, ar prezidentas pasitiki J. Šoviene ir visa RRT vadovybe.
Prezidento komunikacijos grupė į dalį klausimų neatsakė. Vis dėlto jos komentare teigiama, kad ministras ir RRT vadovė turėtų skirti tiek laiko tarpusavio sąveikai ir bendriems sprendimams ieškoti, kiek reikės, net jei tam prireiktų daugiau nei vienos ar dviejų valandų mediacijos.