Žiūrint vaizdo įrašą, siunčiant nuotrauką ar užduodant klausimą dirbtiniam intelektui gali atrodyti, kad viskas vyksta tik telefone. Tačiau kiekvieną tokį veiksmą aptarnauja didelė infrastruktūra, kuriai reikia elektros energijos. Kadangi perduodamų duomenų kiekis kasmet auga, vis svarbiau ieškoti sprendimų, leidžiančių tą patį darbą atlikti sunaudojant mažiau energijos, teigia A. Žėkienė.
Vertinant technologijų poveikį aplinkai, pasak jos, būtina atsižvelgti į visą grandinę: vartotojo įrenginį, ryšio tinklą ir duomenų centrą, kuriame informacija apdorojama bei saugoma.
Vis plačiau naudojamas dirbtinis intelektas didina ir duomenų centrų elektros poreikį. Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) duomenimis, visas informacinių ir ryšių technologijų (ICT) sektorius, apimantis įrenginius, ryšio tinklus, duomenų centrus ir jų gamybą, per metus sunaudoja apie 941 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) elektros. Jo bendras anglies pėdsakas siekia maždaug 780 mln. tonų CO2 ekvivalento.
Ypač sparčiai auga didžiųjų debesijos infrastruktūros tiekėjų – „Amazon Web Services“, „Microsoft Azure“ ir „Google Cloud“ – duomenų centrų energijos poreikis. Jį didina vis dažniau diegiami DI sprendimai ir didesni skaičiavimo pajėgumai.
A. Žėkienės teigimu, technologinės pažangos stabdyti nereikia ir greičiausiai neįmanoma. Kur kas svarbiau užtikrinti, kad ji vyktų kuo efektyviau. Augant saugomų ir perduodamų duomenų kiekiui, kiekvienas sprendimas, leidžiantis tą patį duomenų srautą aptarnauti naudojant mažiau energijos, tampa reikšmingas. Todėl duomenų centrų tvarumas pirmiausia siejamas ne su mažesniu duomenų naudojimu, o su efektyvesne infrastruktūra.
Duomenų centre energiją naudoja ne tik serveriai
Didelė dalis skaitmeninių paslaugų veikimo vyksta duomenų centruose. Juose saugomi ir apdorojami vartotojų duomenys, teikiamos debesijos paslaugos, veikia interneto svetainės bei įvairios skaitmeninės platformos.
Vis dėlto duomenų centro energijos sąnaudas sudaro ne vien serverių darbas. Elektros reikia aušinimo sistemoms, elektros tiekimo infrastruktūrai, tinklo įrangai ir kitoms sistemoms, kurios užtikrina nepertraukiamą centro veiklą. Dėl to efektyvumas turi būti vertinamas apimant visą veikimo grandinę.
Svarbu, kaip valdoma visa infrastruktūra – nuo elektros vartojimo ir aušinimo iki įrangos panaudojimo. Kuo tiksliau išmatuojamos energijos sąnaudos ir nustatomos vietos, kur energiją galima naudoti efektyviau, tuo daugiau duomenų galima aptarnauti neleidžiant energijos vartojimui augti tokiu pačiu tempu, aiškina A. Žėkienė.
„Telia“ duomenų centruose naudojama 100 proc. iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektra. Be to, Vilniaus rajone bendrovė stato naują 26 mln. eurų vertės duomenų centrą. Jo projektas sertifikuotas tarptautiniu „BREEAM“ tvarumo sertifikatu – tai bus pirmasis toks duomenų centras Baltijos šalyse ir Centrinėje Europoje.
Naujajame centre taip pat bus naudojama tik iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektra. Ant pastato ir šalia jo įrengtos saulės elektrinės per metus turėtų pagaminti dar apie 1 GWh elektros. Planuojama panaudoti ir serverių išskiriamą šilumą – ją ketinama skirti karštam vandeniui ruošti bei tiekti aplinkiniams verslams ar šilumos tinklams. Mažesnes elektros sąnaudas turėtų padėti užtikrinti efektyvios aušinimo sistemos.
Tvarus technologijų naudojimas, pasak ekspertės, nereiškia, kad jų reikia visiškai atsisakyti. Svarbiau sąmoningai įvertinti savo įpročius ir pagalvoti, ar technologijos visada naudojamos tikslingai. Kiekviena internete praleista minutė, peržiūrėtas vaizdo įrašas ar DI sukurtas turinys reikalauja skaičiavimo išteklių ir energijos.
Kaip ir kitose tvarumo srityse, didžiausią reikšmę turi ne vienas atskiras veiksmas, o kasdieniai pasirinkimai. Kartais daugiau naudos gali duoti ne naujas technologinis sprendimas, bet paprastas sprendimas trumpiau būti prie ekranų ir daugiau laiko skirti artimiesiems ar veiklai už skaitmeninės erdvės ribų, teigia A. Žėkienė.