Nemokamas VPN gali atrodyti kaip paprastas būdas apsaugoti privatumą internete, tačiau prieš patikint paslaugai savo duomenis verta išsiaiškinti, kas ją valdo ir kokią apsaugą ji iš tikrųjų suteikia.
2026 m. Europos Komisijos paskelbto „Eurobarometro“ tyrimo duomenimis, 74 proc. Europos Sąjungos darbuotojų darbe susidūrė su įtartinais elektroniniais laiškais, žinutėmis arba nuorodomis. Nuo tokių apgavysčių pats VPN neapsaugo, todėl saugesniu pasirinkimu gali būti paslauga, kuri šifruotą ryšį papildo kitomis kibernetinio saugumo funkcijomis.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ techninės saugos vadovas Darius Povilaitis paaiškina, kada VPN yra naudingas, kuo rizikuoja nemokamų sprendimų naudotojai ir ką svarbu įvertinti renkantis paslaugą.
Kaip veikia VPN?
VPN, arba virtualus privatus tinklas, sukuria šifruotą ryšį tarp naudotojo įrenginio ir VPN serverio. Todėl lankoma svetainė mato ne tikrąjį žmogaus IP adresą, o serverio adresą.
Vis dėlto tai nereiškia visiško nematomumo internete. Pasak D. Povilaičio, naudodamasis VPN žmogus pasitikėjimą iš esmės perkelia nuo interneto tiekėjo VPN paslaugos teikėjui, nes jo ryšys nukreipiamas per šio valdomus serverius. Dėl to svarbu žinoti, kas teikia paslaugą ir kaip tvarko informaciją apie naudotojo veiklą.
Svetainės vis tiek gali atpažinti žmogų pagal jo paskyrą, slapukus ar kitus duomenis.
VPN ypač praverčia nuotoliniu būdu jungiantis prie įmonės vidinių sistemų. Jis taip pat gali būti naudingas naudojantis viešuoju „Wi-Fi“ arba norint, kad interneto tiekėjas nematytų visų ryšio detalių, kurias įprastai galėtų stebėti.
Tačiau daugumai privačių naudotojų VPN kasdien nebūtinai reikalingas. Ekspertas pabrėžia, kad didesnę naudą gali suteikti atnaujinta operacinė sistema, stiprūs slaptažodžiai ir kelių veiksnių autentifikavimas. VPN yra tik viena saugumo priemonių, o ne visos apsaugos pakaitalas.
Kuo „Telia Safe“ skiriasi nuo įprasto VPN?
Vien šifruoto ryšio nepakanka, jei naudotojas patenka į sukčių svetainę arba jo slaptažodžiai nuteka. „Telia Safe“ asmeninį VPN derina su papildomomis funkcijomis: padeda atpažinti pavojingas svetaines, saugo slaptažodžius ir tikrina, ar naudotojo duomenys nepateko į viešumą.
Paslaugoje taip pat veikia „Kill Switch“ funkcija. Netikėtai nutrūkus VPN ryšiui, ji blokuoja interneto prieigą, kad įrenginys nepradėtų perduoti duomenų neapsaugotu ryšiu. Ši funkcija veikia „Android“, „Windows“ ir „Mac“ įrenginiuose.
Tokiu būdu vienoje paslaugoje sujungiamos kelios kasdieniam saugumui internete reikalingos priemonės, todėl jų nereikia ieškoti atskirai.
Nemokamas VPN: kas už jį moka?
Nemokamo VPN pasiūlymas gali atrodyti patraukliai, tačiau D. Povilaitis siūlo pagalvoti, iš ko paslaugos teikėjas išlaiko serverius, apmoka duomenų perdavimą ir finansuoja priežiūrą, jei naudotojui paslauga nieko nekainuoja.
Nemokama paslauga nebūtinai yra nesaugi, tačiau svarbu išsiaiškinti, kas ją finansuoja. Ekspertas kaip pavyzdį pateikia „Hola VPN“. Ši paslauga dalies naudotojų įrenginius naudojo kaip kitų naudotojų interneto srauto išėjimo taškus. Taigi žmogaus įrenginys galėjo tapti tarpininku perduodant svetimą srautą.
Tai reiškia, kad kito asmens veikla internete galėjo būti siejama su jūsų IP adresu. Jei ta veikla būtų susijusi su sukčiavimu, iš šalies galėtų atrodyti, kad prie jos prisidėjo būtent jūs. Todėl prieš diegiant VPN būtina išsiaiškinti, kaip jis veikia.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis VPN?
- Kas teikia paslaugą? Reikėtų pasidomėti, kas ją valdo ir kokią reputaciją turi tiekėjas.
- Kokie duomenys renkami? Svarbu išsiaiškinti, kokią informaciją apie naudotojus paslauga kaupia ir kiek laiko ją saugo.
- Ar teiginys „no logs“ nepriklausomai patikrintas? Nepriklausomas auditas suteikia daugiau pagrindo pasitikėti tiekėjo pažadais, tačiau nėra absoliuti garantija.
- Ar paslauga nežada per daug? Teiginiai apie „100 proc. anonimiškumą“, neaiškus programėlės kūrėjas ar su jos funkcijomis nesusiję prašomi leidimai turėtų kelti papildomų klausimų.
- Iš kur atsisiunčiama programėlė? Saugiau rinktis oficialias programėlių parduotuves arba paslaugos teikėjo svetainę, o ne nepažįstamų žmonių atsiųstas nuorodas.
Kad vien tiekėjo pažadais pasikliauti nepakanka, rodo ir „PureVPN“ atvejis. 2017 m. paaiškėjo, kad bendrovė teisėsaugai pateikė naudotojo IP adresus ir prisijungimo laikus, nors jos privatumo politika buvo siejama su veiklos žurnalų nekaupimu.
Ar VPN apsaugo nuo virusų ir sukčių?
Ne. Pagrindinės VPN funkcijos yra ryšio šifravimas ir svetainėms matomo IP adreso pakeitimas. Pats VPN nepatikrina, ar lankomas puslapis yra tikras, ir nesustabdo visų kenkėjiškų programų.
Jei žmogus paspaudžia sukčių nuorodą ir įveda banko prisijungimo duomenis, VPN nuo to neapsaugo. Taip pat vien šifruotas ryšys nesustabdys kenkėjiškos programos, jei ji buvo atsisiųsta į įrenginį. Tokia programa gali naudotis tuo pačiu interneto ryšiu kaip ir kitos įrenginyje veikiančios programėlės.
„Telia Safe“ VPN papildo apsauga nuo sukčiavimo svetainių ir kenkėjiškų programų, slaptažodžių saugykla bei duomenų nutekėjimų stebėjimu. Todėl VPN padeda apsaugoti ryšį, tačiau saugesniam naršymui svarbu pasirūpinti ir kitais saugumo aspektais.