Žiaurus elgesys su gyvūnais pagrįstai kelia pasipiktinimą, tačiau Kėdainiuose paviešintas vaizdo įrašas atskleidė ir kitą problemą. Įraše matyti, kaip galimai nepilnametė skėčiu muša nedidelį šunį, o po juo netrukus pasipylė šimtai komentarų. Dalis suaugusiųjų, smerkdami smurtą prieš gyvūną, patys ėmė grasinti susidorojimu su vaiku.
Vaizdo įrašu vienoje feisbuko grupėje pasidalijo anonimiškai prisistačiusi kėdainietė. Įrašas sulaukė šimtų reakcijų, komentarų ir pasidalijimų. Tarp komentarų buvo ne tik pasipiktinimo, bet ir brutalių įžeidimų, keiksmų bei raginimų fiziškai nubausti mergaitę. Kai kurie komentatoriai, taip pat ir brandaus amžiaus moterys, savo tapatybių neslėpė.
Regina iš Gudžiūnų rašė, kad vaiką „perplėštų per pusę“, Vaidutė siūlė mergaitę pačią „atvanoti su tuo skėčiu“, o Mantas ragino trenkti jai per kuprą. Kitas anoniminis komentatorius linkėjo, kad ji būtų sumušta šimtą kartų stipriau. Sonata-Laura mergaitę pavadino „išsigimėle jau nuo mažų dienų“, o Daiva teigė, kad ją pamačiusi „užvažiuotų jai per marmūzę“.
Smurtas vis dar laikomas auklėjimo būdu
Diskusijoje išryškėjo ir požiūris, kad fizinės bausmės gali būti tinkama auklėjimo priemonė. Jolanta ragino mergaitę mušti diržu, taip pat ir jo sagtimi, kad ši bijotų smurtauti prieš šunis.
Nors kai kurie žmonės bandė raginti laikytis saiko, jų komentarai taip pat sulaukė neigiamos reakcijos. Smurtą prieš vaiką pateisinantys internautai tvirtino, esą mušimas ugdo drausmę ir paklusnumą. Ieva šią poziciją grindė prisiminimu, kad anksčiau tėvai vaikus lupdavo diržais, tačiau jie dėl to esą nemirdavo.
Šis atvejis parodė, kaip smurto ratas gali būti perduodamas toliau. Vaikystėje smurtą patyrę suaugusieji kartais jį ima laikyti norma ir reikalauja taikyti kitiems vaikams, net nesusimąstydami apie tokio elgesio pasekmes.
Ar vaizdo įrašo paviešinimas nepažeidė vaiko teisių?
Komentaruose kilo ir klausimas, ar įvykį nufilmavęs bei įrašą paviešinęs žmogus pasielgė tinkamai. Vaiko veidas vaizdo įraše nematomas, tačiau jis gali būti atpažįstamas pagal drabužius ir šunį.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio pareigūnai pabrėžė, kad tokiais atvejais būtina derinti visuomenės interesą ir nepilnamečio teisių apsaugą. Teisės aktai papildomai saugo vaikų privatumą, garbę ir orumą, tačiau galimų teisės pažeidimų fiksavimo atvejais gali būti taikomos išimtys.
Policijos atstovų teigimu, šiuo atveju vaikas filmuojamas iš nugaros, veidas nematomas, tapatybė nenurodoma, o įrašo paviešinimas galėtų būti siejamas su visuomenės interesu atkreipti dėmesį į gyvūnų gerovę. Vis dėlto, ar konkrečiu atveju vaiko teisės nebuvo pažeistos, turi būti vertinama atsižvelgiant į visas aplinkybes. Tokie klausimai pagal BDAR ir Visuomenės informavimo įstatymą priklauso Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijai.
Viešosios tvarkos skyriaus vedėja nurodė, kad įraše neįmanoma nustatyti nei įvykio vietos, nei mergaitės amžiaus, todėl tik spėjama, kad ji yra nepilnametė. Taip pat nebuvo pateikta informacijos apie galimą administracinį nusižengimą, o į Viešosios tvarkos skyrių dėl jo niekas nesikreipė.
Gavus informaciją apie pažeidimą, pradedamas tyrimas, nustatomos aplinkybės ir sprendžiama, ar asmenį bausti. Šiuo atveju dėl formalaus kreipimosi nebuvimo realių veiksmų imtis nepavyko. Kadangi nenustatyta įvykio vieta, nepavyko nustatyti ir vaiko bei susisiekti su jo tėvais. Gyventojai apie pažeidimus įprastai gali pranešti Viešosios tvarkos skyriui elektroniniu paštu arba telefonu.
Ž. Krivičienė taip pat priminė, kad grasinimai susidoroti su vaiku nėra nei normalūs, nei pateisinami. Jei grasinimai tiesiogiai ar elektroninio ryšio priemonėmis yra realūs, už juos gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
Policija pranešė jau ėmusis veiksmų dėl kai kurių viešai paskelbtų grasinimų ir įžeidimų. Pareigūnai priminė, kad reiškiant nuomonę būtina gerbti kitų žmonių, ypač nepilnamečių, teises. Priklausomai nuo turinio ir aplinkybių, įžeidžiantys ar grasinantys komentarai gali būti vertinami kaip galimi teisės pažeidimai.
Policija gali vertinti ir viešai paskelbtą informaciją bei, esant teisiniam pagrindui, savo iniciatyva pradėti procesą, kai nukentėjusiojo ar jo atstovo skundas nėra būtinas.
Ką apie vaikų smurtą prieš gyvūnus rodo tyrimai?
Dalis internautų, pasipiktinusių vaizdo įrašu, mergaitę vadino sadiste ar išgama ir svarstė, ar ji neturi psichikos sutrikimų arba netampa būsima nusikaltėle. Tačiau psichologijos, kriminologijos ir vaikų psichiatrijos tyrimai, skelbti tokiose duomenų bazėse kaip „PubMed“ ir „ScienceDirect“, rodo kitokią tendenciją.
Vaiko agresija prieš gyvūną beveik niekada savaime nereiškia, kad jis gimė piktas ar žiaurus. Toks elgesys dažnai būna išmoktas, atspindi šeimos aplinką arba signalizuoja apie gilią emocinę traumą.
Jei šeimoje vaikai baudžiami fiziškai arba suaugusieji jėga auklėja augintinius, vaikas gali perimti taisyklę, kad autoritetas įtvirtinamas skausmu, o nepaklusnumas turi būti baudžiamas smūgiais.