Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad nuo biudžeto priėmimo priklausys Vyriausybės ateitis, o atsakomybė už svarbiausio finansinio dokumento projektą tenka visam ministrų kabinetui.
Valdančiųjų demokratų lyderis Virginijus Sinkevičius tuo metu kritikuoja finansų ministrą Taurimą Valį, kuris koalicijos partneriams dar nepristatė kitų metų biudžeto projekto. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl buvusio Druskininkų mero Ričardo Malinausko įdarbinimo vyriausiuoju patarėju kurorto administracijoje.
Užsienyje daugiausia dėmesio sulaukė tragiška nelaimė Pakistano mokykloje, Ukrainos atnaujinti smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, Elono Musko raginimas Volodymyrui Zelenskiui trauktis iš prezidento pareigų ir JAV svarstymai prieš Iraną panaudoti galingiausią nebranduolinę bombą.
Premjeras apie M. Lingės kreipimąsi į VTEK dėl galimo T. Valio interesų konflikto: situaciją įvertins institucijos
Biudžeto svarstymo metu T. Valys buvo suplanavęs komandiruotę į JAV (8)
Kritikuojamas T. Valys tikina nebijantis dėl savo posto Vyriausybėje
Seime įregistruotas 2027 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Jame numatyta, kad kitąmet PSDF biudžetas sudarys 4,86 mlrd. eurų. Didžiausią pajamų dalį turėtų sudaryti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos – 4,64 mlrd. eurų. Iš jų 3,24 mlrd. eurų sudarytų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) administruojamos PSD įmokos, o 1,4 mlrd. eurų – valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius.
PSDF išlaidos kitąmet planuojamos 4,76 mlrd. eurų. Asmens sveikatos priežiūros paslaugoms numatoma skirti 3,41 mlrd. eurų, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, taip pat ortopedijos techninėms priemonėms – 912 mln. eurų. Sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms numatyta 186 mln. eurų. Skaičiuojama, kad metų pradžioje PSDF rezervo dydis sieks 873 tūkst. eurų.
Užsienio reikalų ministerija papildomai aiškinasi galimus pažeidimus Lietuvos ambasadoje JAV. Ministerijos komisija praėjusį penktadienį pateikė tyrimo, pradėto gavus skundų dėl ambasadoriaus Gedimino Varvuolio elgesio su darbuotojais, išvadas. Jose nurodoma, kad dar reikia patikslinti su finansais ir kitomis aplinkybėmis susijusią informaciją.
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pavedė atsakingiems ministerijos padaliniams įvertinti nustatytus faktus ir iki spalio pabaigos pateikti pasiūlymus dėl galimų priemonių.
Kultūros ministras Lukas Alsys po apsilankymo Nacionalinės koncertų salės statybvietėje sakė, kad Tautos namų projektui finansavimo netrūksta, o salę planuojama atidaryti 2028 metų pabaigoje. Pasak jo, statybos ant Tauro kalno Vilniuje vyksta pagal grafiką, o rangovai patvirtino darbus užbaigsiantys laiku.
Ministras teigė, kad Vyriausybė rado papildomus statyboms reikalingus 10 mln. eurų ir laikosi įsipareigojimų dėl projekto finansavimo. Daugiausia neapibrėžtumo, jo vertinimu, gali kilti baigiamajame etape, kai reikės sutvarkyti pastato pridavimo dokumentus. L. Alsys tikisi, kad Tautos namai lankytojus ir klausytojus priims 2028 metų kalėdiniu laikotarpiu.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažino, kad dėl didėjančių išlaidų gynybai ir anksčiau prisiimtų valstybės įsipareigojimų Lietuvai bus sunku kitąmet išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą. Jis pabrėžė, kad prioritetas turi būti šalies saugumas.
M. Sinkevičius sakė, jog atsisakyti numatytų išlaidų būtų sudėtinga, o mokesčių sistemos Vyriausybė keisti neplanuoja. Premjeras taip pat pripažino, kad didesnis deficitas gali turėti finansinių padarinių, tačiau teigė, kad dabartinė valdžia atsakomybės už juos būsimiems valdantiesiems nepermes. Anksčiau jis prognozavo, kad 2027 metų valdžios sektoriaus deficitas gali siekti 3,8 proc. BVP. Kitų metų biudžete gynybai numatoma skirti 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP.
Virginijus Sinkevičius pareiškė, kad Taurimas Valys, dar nepateikęs išsamaus 2027 metų valstybės biudžeto plano koalicijos partneriams ir neatsakęs į konkrečius klausimus, pats sau kenkia. Demokratų lyderio vertinimu, dėl tokios padėties nepatogioje situacijoje atsiduria premjeras ir kiti Vyriausybės nariai, o Seimui taip rodoma nepagarba.
V. Sinkevičius taip pat sakė, kad jeigu planuojama viršyti 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribą, finansų ministras turės pateikti tvirtus tokio sprendimo argumentus.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras įspėjo, kad spartesnis pensijų didinimas ateityje gali apriboti jų indeksavimo galimybes. Jo teigimu, didėjant pensijoms auga jų bazė, todėl būtina įvertinti, kaip tai paveiktų kitų metų indeksavimą.
Viceministras palaiko dabartinę tvarką, pagal kurią dėl papildomo pensijų indeksavimo kiekvienais metais sprendžia Vyriausybė. Prezidentas siūlo šiam tikslui skirti 20–75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio, tačiau Finansų ministerija įspėja apie ilgalaikio finansinio tvarumo rizikas. 2027 metais pensijas papildomai planuojama didinti 70,5 mln. eurų, arba 9,4 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio. Vidutinės pensijos turėtų didėti daugiau kaip 10 proc.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad Nacionalinio stadiono ir Tautos namų projektams finansavimo problemų nėra. Anot jo, abu objektai statomi sparčiai, o baigiamaisiais darbų etapais jų finansavimą ketinama užtikrinti savivaldybei bendradarbiaujant su Vyriausybe.
V. Benkunskas sakė, kad rangos sutartyse įtvirtintos kainos yra fiksuotos, jeigu neįvyktų didelių pasaulinių krizių. Premjeras M. Sinkevičius pabrėžė, kad abu projektai svarbūs ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai, todėl juos siekiama užbaigti laiku.
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) audros padarinių kompensacijoms numatė daugiau kaip 5 mln. eurų. Ketvirtadienį bendrovė pradėjo informuoti daugiau kaip 70 tūkst. vartotojų apie išmokas už rugpjūtį kilusios audros metu užsitęsusį elektros tiekimo atkūrimą.
ESO vadovas Audrius Ruseckas teigė, kad klientams, kurių banko sąskaitų duomenis bendrovė turi, pinigai bus pervesti automatiškai. Kiti vartotojai turės pateikti mokėjimo informaciją. A. Ruseckas palankiai įvertino siūlymą kompensacijų skyrimo terminą sutrumpinti nuo 72 iki 24 valandų, tačiau sakė, kad tokiems pokyčiams reikėtų pasirengti investuojant į tinklo infrastruktūrą. Jo nuomone, tai būtų tikslinga svarstyti po 2030 metų.
Vijūnėlės korupcijos byloje nuteistas buvęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pateikė kasacinį skundą. Juo prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria atmestas buvusio mero skundas, ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. LAT dar turės nuspręsti, ar skundą priimti.
Lietuvos apeliacinis teismas rugsėjį paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį R. Malinauskui. Politikas pripažintas kaltu dėl prekybos poveikiu ir jam skirta 60 tūkst. eurų bauda. Iš jo taip pat bus išieškota 30 tūkst. eurų.
STT nusprendė nepradėti ikiteisminio tyrimo dėl R. Malinausko įdarbinimo vyriausiuoju patarėju Druskininkų savivaldybės administracijoje, tačiau surinktą informaciją perdavė kitoms institucijoms įvertinti.
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad broliai Bareikos lieka kalti dėl savo tėvo nužudymo. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jie atliks po 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Pernai spalį pirmosios instancijos teismas Donatą Bareiką ir jo brolį, baidarių-kanojų čempionatų nugalėtoją Domą Bareiką pripažino kaltais dėl tėvo nužudymo. Prokuratūra siekė, kad bausmės būtų sugriežtintos iki 14 metų kiekvienam, tačiau Apeliacinis teismas šį prašymą atmetė.
Bareikos nuteisti už tai, kad 2023 metų kovo 2-osios vakarą Trakuose kastuvu ir kirviu smogė savo tėvui Tomui Bareikai. Bylos duomenimis, konfliktą sukėlė asmeniniai santykiai, nesutarimai dėl turto ir tėvo elgesys su sūnumis. Teisėsauga teigia, kad sumuštą tėvą broliai įkėlė į mikroautobusą, nuvežė prie Užutrakio dvaro, apipylė benzinu ir padegė.
Kauno apylinkės teisme Kaišiadoryse parodymus davė Vilniaus statybų įmonės „Versiculus“ darbų vadovas Evaldas Gudynas. Jis kaltinamas krašto apsaugos sistemos darbuotoją mėginęs papirkti 3 tūkst. eurų suma, vynu ir užkandžiais.
E. Gudynas teigė norėjęs perduoti kalėdinę dovaną už gerus darbinius santykius ir bendradarbiavimą vykdant darbų sutartį. Galimos korupcijos byloje kaltinimai pareikšti bendrovei „Versiculus“ ir vienam jos akcininkų E. Gudynui.
Bylos duomenimis, neteisėtas atlygis kariuomenės atstovui pernai gruodį buvo perduotas Kaune, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“. Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Įgulų aptarnavimo tarnybos Statinių priežiūros inžinierius Ignas Šaudys anksčiau teisme pasakojo, kaip jam galėjo būti perduotas kyšis už palankų Lietuvos karininkų ramovės remonto darbų vertinimą.
STT ir prokuratūra skelbė, kad tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog kyšis galėjo būti duotas už valstybės tarnautojui prilyginto asmens palankumą vertinant bendrovės atliktus statybos darbus pagal su Krašto apsaugos ministerija sudarytą viešojo pirkimo sutartį. Jos vertė viršija 1 mln. 287 tūkst. eurų.
Pakistano šiaurės vakaruose sugriuvus privačios mokyklos stogui žuvo mažiausiai 32 vaikai ir mokytoja, o daugiau kaip 50 žmonių buvo sužeisti. Gelbėtojai Pešavare, Chaibero Pachtunchvos provincijos sostinėje, ieškojo po griuvėsiais likusių žmonių.
Griūties priežastys tiriamos. Pešavaro policijos viršininkas pranešė, kad mokyklos savininkas sulaikytas, o pastato konstrukcijos buvo silpnos. Pakistane pastatai griūva gana dažnai, nes statybos standartų laikymasis neretai kontroliuojamas nepakankamai. Be to, daug pastatų statoma iš reikalavimų neatitinkančių medžiagų, o taupant dažnai nepaisoma saugos taisyklių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį laikraščiui „The Financial Times“ (FT) sakė, kad Ukraina atnaujina išpuolius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Praėjusią savaitę JAV prezidentas netikėtai paskelbė apie energetikos paliaubas kare. Kyjivas su tokiu pasiūlymu sutiko, tačiau Maskva į jį nereagavo.
Šią savaitę Rusija smogė Ukrainos elektrinėms, todėl visoje šalyje sutriko elektros tiekimas. V. Zelenskio teigimu, po virtinės Rusijos atakų Ukrainos kantrybė išseko, todėl Kyjivas atnaujins smūgius.
Rusijos gynybos ministerija vėliau ketvirtadienį pranešė, kad Ukraina „mėgino surengti“ didelio masto ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Riazanėje. Ministerija teigė, kad į gamyklos teritoriją nukritus drono nuolaužoms kilo gaisras. Kremlius apkaltino Ukrainą, kad atakomis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ji priešinasi JAV prezidento pastangoms pasiekti taiką.
Turtingiausias pasaulio žmogus Elonas Muskas paragino V. Zelenskį pasitraukti iš Ukrainos prezidento pareigų. Kyjivas šią savaitę apkaltino JAV padedant Rusijai, nes Vašingtonas esą neįspėjo apie artėjančius raketų smūgius ir apribojo Ukrainos kariuomenės naudojamos E. Musko sukurtos palydovinio ryšio sistemos veikimą.
E. Muskas socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad, žudynėms tęsiantis, V. Zelenskiui metas trauktis. Neseniai jį pakeisti nauju lyderiu paragino ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris griežtai kritikavo Ukrainos smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jo teigimu, šios atakos prisidėjo prie dyzelino kainų augimo prieš rinkimus JAV.
E. Muskas taip pat tvirtino, kad dėl bet kokių „Starlink“ sutrikimų atsakinga JAV federalinė valdžia. JAV prezidento administracija pareiškė nesusijusi su palydovinio ryšio sistemos veikimo Ukrainoje apribojimais. Vėliau ketvirtadienį Ukrainos gynybos ministerijos šaltinis pranešė, kad „Starlink“ terminalų veikimas judant buvo atkurtas.
JAV svarsto galimybę prieš Irano energetikos infrastruktūrą ir branduolinius objektus panaudoti vadinamąją „visų bombų bombą“, pranešė CNN. Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai teigė, kad smūgių planai parengti tuo atveju, jei prezidentas Donaldas Trumpas nurodytų karines operacijas atnaujinti prieš lapkritį vyksiančius kadencijos vidurio rinkimus arba po jų.
Didžiausios JAV arsenale esančios nebranduolinės bombos GBU-43/B, dar vadinamos MOAB (angl. Mother of All Bombs), panaudojimas konflikte su Iranu pirmą kartą reikštų reikšmingą karo eskalaciją Artimuosiuose Rytuose.
Vis dėlto keli šaltiniai, susipažinę su kariuomenės vidinėmis diskusijomis dėl galimo šio ginklo panaudojimo, abejoja, ar jis padėtų įgyvendinti bent vieną iš D. Trumpo deklaruotų strateginių tikslų arba pakeistų karo eigą. Taip pat nerimaujama, kad panaudojus tokį galingą ginklą gali žūti civilių gyventojų.