Šių metų rinkimų kampanija tapo viena labiausiai Izraelio visuomenę suskaldžiusių per visą šalies istoriją. Ji buvo vertinama ir kaip savotiškas referendumas dėl išvadų, kurias Izraelis turėjo padaryti po 2023 m. spalio 7 d. palestiniečių grupuotės „Hamas“ kovotojų surengto niokojančio išpuolio. Vis dėlto rinkimų dieną visuomenė išliko taip pat susiskaldžiusi.
Pirmosios balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad B. Netanyahu vadovaujama valdančioji koalicija ir Gadi Eisenkoto suburtas opozicijos aljansas rinkimų vakarą gali pasirodyti beveik vienodai. Pirminiais Izraelio televizijos kanalų vertinimais, opozicijos blokui gali tekti 52 vietos, o valdančiajai stovyklai – 50.
Atrodo, kad B. Netanyahu rezultatą pasiekė geresnį, nei buvo prognozuota. Jam teko atlaikyti kritiką dėl to, kad esą nepadarė pakankamai, jog būtų užkirstas kelias spalio 7-osios išpuoliui, taip pat tebesitęsiančius korupcijos procesus. Jo partija „Likud“, panašu, aplenkė pagrindinio varžovo G. Eisenkoto politinę jėgą.
Izraelio televizijos kanalo „Channel 12“ pirminėmis prognozėmis, „Likud“ gali laimėti 24 parlamento vietas, o G. Eisenkoto partija – 22. Tačiau pastarųjų savaičių apklausose, kuriose politikai buvo lyginami tiesiogiai, G. Eisenkotas paprastai turėjo ryškią persvarą prieš B. Netanyahu.
Nors B. Netanyahu oponentai gali vertinti šiuos skaičius palankiai, svarbiausias klausimas lieka neatsakytas: kas sugebės suburti kitą vyriausybę. Tikėtina, kad dėl valdžios toliau varžysis B. Netanyahu blokas, kurį sudaro „Likud“, ultraortodoksų partijos ir su naujakurių judėjimu siejamos politinės jėgos, bei G. Eisenkoto aljansas, vienijantis konservatyvias, liberalias ir kairiąsias partijas.
Netikėtai stiprų rezultatą gali pasiekti ir arabų politinės jėgos, visų pirma islamistinė „Ra’am“ bei kairioji „Joint List“. Kadangi jos nepriklauso nė vienai iš dviejų pagrindinių stovyklų, šios partijos gali tapti lemiamu veiksniu sprendžiant, kas vadovaus šaliai.
Jeigu pasitvirtins pirminiai vertinimai ir nė vienas blokas negaus 61 mandato, reikalingo daugumai 120 vietų turinčiame Knesete, galimi keli tolesni scenarijai.
Galimas perėjimas į B. Netanyahu stovyklą
B. Netanyahu galėtų bandyti suformuoti vyriausybę į savo pusę patraukdamas kai kurias opozicinio aljanso partijas. Ideologiškai dalis šių politinių jėgų yra artimesnės B. Netanyahu nei G. Eisenkoto partneriams.
Tarp galimų sąjungininkų minimi buvęs ministras pirmininkas Naftali Bennettas, pasižymintis religiniu konservatyvumu, ir buvęs gynybos ministras Avigdoras Liebermanas, kuris yra pasaulietinių pažiūrų, tačiau taip pat konservatyvus. Abu politikai anksčiau yra rimtai konfliktavę su B. Netanyahu, tačiau juos vis dar sieja kai kurie politiniai interesai.
Vis dėlto toks sprendimas galėtų papiktinti jų rinkėjus. Žmonės, balsavę už per kampaniją prieš B. Netanyahu pasisakiusius politikus, gali pasijusti išduoti, jei šie padėtų jam išlaikyti valdžią.
G. Eisenkoto bandymas suburti kintančią daugumą
Pagal Izraelio rinkimų įstatymus prezidentas Isaacas Herzogas turi didelę laisvę spręsdamas, kam pavesti sudaryti vyriausybę. Kandidatui nebūtina iš anksto įrodyti, kad jis jau turi parlamentinę daugumą – pakanka laimėti pirmąjį balsavimą dėl pasitikėjimo.
G. Eisenkotas galėtų mėginti užsitikrinti paramą skirtingose politinėse stovyklose ir remtis kintančiomis parlamentinėmis daugumomis. Jam galėtų padėti iš kadenciją baigiančios koalicijos pasitraukę politikai, pritariantys jo dėmesiui saugumo klausimams, arba arabų partijos.
Islamistinė „Ra’am“ ir kairioji „Joint List“ jau yra parodžiusios norą paremti G. Eisenkotą. Tačiau kai kurie jo opozicinio bloko partneriai nepritaria oficialiai koalicijai su arabų partijomis, todėl jų parama nebūtinai palengvintų vyriausybės sudarymą.
Taip pat neatmetamas susitarimas dėl oficialaus bendradarbiavimo su arabų partijomis. Vienas iš variantų galėtų būti susitarimas, užtikrinantis stabilią daugumą Knesete, tačiau neįtraukiantis arabų partijų atstovų į ministrų kabineto veiklą.
Neatmetama ir visavertės koalicijos su arabų ministrais galimybė, nors politikai anksčiau yra pasisakę prieš tokį modelį. G. Eisenkoto konservatyvus sąjungininkas N. Bennettas ir liberalas Yairas Lapidas jau yra dirbę koalicinėje vyriausybėje kartu su „Ra’am“.
B. Netanyahu taip pat anksčiau derėjosi su arabų partijomis dėl koalicijos sudarymo, tačiau šioje rinkimų kampanijoje aiškiai pasisakė prieš tokį susitarimą.
Nacionalinės vienybės vyriausybės scenarijus
Pranešama, kad I. Herzogas palaiko idėją į vieną nacionalinės vienybės vyriausybę sujungti kadenciją baigiančią valdančiąją koaliciją ir opoziciją. Derybose galėtų būti svarstomas ir prezidento malonės suteikimas B. Netanyahu dėl jam iškeltų korupcijos bylų.
Nacionalinės vienybės vyriausybės tikimybė ypač padidėtų, jei vėl prasidėtų atviras karas su Iranu. Likus kelioms dienoms iki rinkimų B. Netanyahu užsiminė apie galimą naują konfrontaciją su Iranu, tačiau, kaip pranešama, Izraelio kariuomenės Generalinis štabas nemato priežasčių pradėti dar vieną kovų etapą.
Televizijos kanalų paskelbti skaičiai kol kas yra tik preliminarūs. Tikrasis politinių jėgų santykis dar gali pasikeisti artimiausiomis dienomis, tęsiant oficialų balsų skaičiavimą.
Jeigu nė vienai stovyklai nepavyks suformuoti vyriausybės, Izraelio lauktų užsitęsusios politinės derybos. Tuo metu dabartinė vyriausybė toliau tvarkytų valstybės reikalus, o nesėkmingai pasibaigus visiems bandymams suburti naują valdžią šaliai galėtų tekti rengti dar vienus rinkimus.
Toks scenarijus primintų prieš šešerius metus vykusius, regis, nesibaigiančius rinkimų ciklus, kai politinės jėgos ilgą laiką nesugebėjo susitarti dėl stabilios daugumos. Nauja politinė krizė galėtų paveikti ne tik Izraelį, bet ir visą regioną.
Jos padariniai ypač būtų svarbūs saugumo politikai, tolesnei karo eigai ir galimiems regioniniams susitarimams. Taip pat išliktų reikšmingi Izraelio santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) bei pastangų užtikrinti didesnį stabilumą Artimuosiuose Rytuose klausimai.