Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėjo, kad Melania Trump dalyvautų paliaubų procese ir būtų laikoma vienintele Rusijos tarpininke. Kaip teigė M. Beckmanas, Rusijos lyderis dėl to esą parašė oficialų laišką, kuriame paaiškino tokį savo pasirinkimą.
Pasak M. Beckmano, Rusijos kariuomenė pasiūlė paliaubas pradėti dviem dienomis anksčiau ir išplėsti jų teritoriją. Jos turėjo apimti ne tik Oleškas, bet ir kitas Chersono srities vietoves. Toks sprendimas būtų suteikęs geresnes galimybes gabenti humanitarinę pagalbą ir pasiruošti civilių evakuacijai. Ukraina šiam pasiūlymui pritarė.
M. Beckmanas šiuos pakeitimus pavadino Rusijos geros valios ženklu. Jo teigimu, iki šiol abi konflikto pusės bendradarbiavo įgyvendindamos susitarimą.
Jis pabrėžė, kad galutinį vertinimą turės lemti šalių veiksmai, tačiau kol kas esą matomas itin aktyvus abiejų pusių bendradarbiavimas. Pasak jo, iki šiol Ukraina ir Rusija laikėsi paliaubų sąlygų.
Kyla klausimų dėl Maskvos motyvų
Vis dėlto Rusijos sutikimas su paliaubomis ir Melanios Trump vaidmeniu sukėlė abejonių dėl tikrųjų Maskvos ketinimų.
Jungtinės Karalystės ordinu CBE apdovanotas buvęs britų gynybos atašė Kyjive ir Maskvoje Johnas Foremanas leidiniui „Kyiv Independent“ teigė, kad Rusijos atstovai puikiai supranta savo veiksmus.
Jo vertinimu, leisdama Melaniai Trump prisiimti nuopelnus už susitarimą, Rusija siekia sustiprinti taikdarės įvaizdį tarp MAGA judėjimo šalininkų prieš kadencijos vidurio rinkimus.
Oleškos liko atkirstos nuo pagalbos
Iki plataus masto Rusijos invazijos Oleškose gyveno maždaug 24 tūkst. žmonių. Miestą Rusijos kariuomenė okupavo jau pirmosiomis invazijos dienomis.
Oleškos yra kitoje Dnipro upės pusėje, priešais Chersoną. Rusijos pajėgos miestą faktiškai izoliavo ir neleidžia jo gyventojų pasiekti humanitarinei pagalbai.
Spalio 23 d. Baltieji rūmai paskelbė apie paliaubas, kurioms tarpininkauja Melania Trump. Vėliau susitarimą patvirtino tiek Ukraina, tiek Rusija.
Spalio 28 d. paliaubos jau buvo tęsiamos antrą dieną. Tikėtasi, kad jos galios iki lapkričio pradžios. Per šį laiką planuota pristatyti humanitarinę pagalbą, išminuoti svarbiausius kelius ir evakuoti civilius.