Vidurių užkietėjimas gali kelti daug klausimų, ypač kai kelias dienas nepavyksta pasituštinti ir atsiranda pilvo pūtimas ar skausmas. Ši problema dažnėja su amžiumi, todėl svarbu žinoti ne tik, kaip paskatinti žarnyno veiklą, bet ir kada kreiptis į gydytoją.
Nors kalbėti apie tuštinimąsi kai kuriems žmonėms nejauku, gastroenterologams tai – įprasta darbo dalis. Specialistai pabrėžia, kad vieno visiems tinkamo tuštinimosi dažnio nėra.
Gastroenterologė Zarema Singson nurodo, kad įprasta laikoma nuo trijų tuštinimosi kartų per dieną iki trijų kartų per savaitę. Didžiausioje JAV suaugusiųjų imtyje 95,9 proc. žmonių tuštinosi nuo 3 iki 21 karto per savaitę.
Nuo ko priklauso tuštinimosi dažnis?
Gastroenterologė Cuckoo Choudhary teigia, kad tam įtakos turi mityba, skaidulų ir skysčių kiekis, fizinis aktyvumas, amžius, vartojami vaistai, hormonai, stresas ir žarnyno mikrobiota.
Svarbus ir individualus žarnyno veiklos greitis – tai, kaip sparčiai storoji žarna stumia savo turinį. Valgymas suaktyvina storosios žarnos veiklą. Šis procesas vadinamas gastrokoliniu refleksu, todėl noras tuštintis daugeliui žmonių atsiranda po pusryčių ar kito gausesnio valgio. Vienų žmonių refleksas būna stipresnis, todėl žarnyno turinys juda greičiau.
Tuštinimosi įpročius taip pat gali pakeisti kelionės, pasikeitusi mityba, mažesnis fizinis aktyvumas ar liga. Žarnynui neigiamai gali atsiliepti ir nuolatinis noro tuštintis atidėliojimas.
Dažnis – ne vienintelis svarbus dalykas
Gastroenterologas Michaelas Curley ragina vertinti ne tik tai, kaip dažnai tuštinamasi, bet ir bendrą savijautą. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar pučia pilvą, ar jaučiamas skausmas ar kitoks diskomfortas, ar tuštinantis tenka stipriai stangintis ir ar pats procesas nėra skausmingas.
Tuštinimasis rečiau nei tris kartus per savaitę yra vienas iš galimo vidurių užkietėjimo kriterijų. Ypač svarbu, jei išmatos kietos, sunku pasituštinti, reikia stipriai stangintis arba lieka jausmas, kad žarnynas neištuštėjo visiškai.
Vidurių užkietėjimas gali sukelti pilvo diskomfortą, pūtimą, poreikį stangintis ir hemorojų. Sunkesniais atvejais tiesiojoje arba storojoje žarnoje gali susikaupti tiek sukietėjusių išmatų, kad žmogus nebegali jų pašalinti.
Kuo ilgiau išmatos lieka storojoje žarnoje, tuo daugiau vandens iš jų pasisavinama. Dėl to jos dar labiau sukietėja, o tuštinimasis tampa sudėtingesnis. Stiprus vidurių užkietėjimas gali sukelti pykinimą, apetito praradimą ir ryškų pilvo išsipūtimą. Nors sveikiems žmonėms sunkios komplikacijos retos, užsitęsusios problemos ignoruoti nereikėtų.
Kas gali padėti?
Visi trys gastroenterologai pirmiausia rekomenduoja pasirūpinti pakankamu skaidulų kiekiu maiste. Z. Singson pataria per parą suvartoti apie 20–25 gramus skaidulų ir gerti pakankamai vandens.
Jei vartojate receptinius vaistus ar maisto papildus, verta su gydytoju aptarti, ar jie negali būti vidurių užkietėjimo priežastis. Kartais problemą padeda išspręsti konkretaus papildo atsisakymas arba vaisto pakeitimas kitu, tačiau paskirto gydymo savavališkai nutraukti negalima.
M. Curley teigimu, kai kuriais atvejais gali būti skiriami laisvinamieji vaistai arba be recepto parduodami skaidulų preparatai. Prieš juos vartojant geriausia pasitarti su gydytoju.
Taip pat svarbu neslopinti natūralaus noro tuštintis. C. Choudhary rekomenduoja pasinaudoti gastrokoliniu refleksu ir, pavyzdžiui, po pusryčių skirti pakankamai laiko ramiam apsilankymui tualete.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Medicininės konsultacijos reikėtų, jei pastaruoju metu tuštinimosi įpročiai smarkiai pasikeitė arba vidurių užkietėjimas kartojasi dažnai. Į gydytoją būtina kreiptis ir pastebėjus kraujo išmatose.
Jei kraujavimas gausus arba kartu jaučiamas silpnumas, svaigsta galva ar alpstama, reikia skubios pagalbos.
Normalus tuštinimosi dažnis kiekvienam žmogui gali būti skirtingas. Daugiau kaip trys dienos nuo paskutinio tuštinimosi gali būti vidurių užkietėjimo požymis, tačiau vien šio intervalo diagnozei nepakanka. Ne mažiau svarbi bendra savijauta. Jei virškinimo sutrikimai trukdo kasdieniam gyvenimui, verta kreiptis į gastroenterologą.