Ar dažnesni lytiniai santykiai gali padėti greičiau susilaukti kūdikio? Telemarko (Norvegija) ligoninių tinklo gydytoja ir doktorantė Kristina Dreiås su kolegomis nusprendė išsamiau išnagrinėti šį klausimą.
Tyrėjai pasinaudojo Norvegijos motinų, tėvų ir vaikų kohortos tyrimo duomenimis. Tai vienas didžiausių sveikatos tyrimų pasaulyje. Analizei atrinkta informacija apie 64 000 moterų, kurios pastojo natūraliai, ir jų lytinių santykių dažnumą laikotarpiu prieš nėštumą.
Moterys buvo suskirstytos į keturias grupes pagal lytinių santykių skaičių per savaitę:
- rečiau nei kartą – 14 proc.;
- vieną arba du kartus – 35,5 proc.;
- nuo trijų iki keturių kartų – 37,3 proc.;
- daugiau nei keturis kartus – 13,2 proc.
Paaiškėjo, kad greičiausiai pastojo tos moterys, kurios lytinių santykių turėjo daugiau nei keturis kartus per savaitę. Jų tikimybė pastoti per kiekvieną ciklą buvo 16 procentų didesnė, o nėštumas jas pasiekdavo vidutiniškai vienu mėnesiu anksčiau nei rečiau mylėjusias moteris.
K. Dreiås pataria lytinius santykius turėti kuo dažniau, ypač artėjant ovuliacijai. Jei porai tai priimtina, santykiai gali vykti ir kasdien.
Didžiausias skirtumas – tarp vaikų dar neturinčių moterų
Analizuodami duomenis pagal tai, ar moterys jau augino vaikų, mokslininkai pastebėjo ryškesnį dažnų lytinių santykių poveikį tarp tų, kurios vaikų neturėjo.
Šioje grupėje rečiausiai lytinius santykius turėjusios moterys pasižymėjo mažiausia tikimybe pastoti. Tikimybė didėjo kartu su lytinių santykių dažnumu: moterys be vaikų, kurios mylėjosi daugiau nei keturis kartus per savaitę, turėjo 23 procentais didesnę tikimybę pastoti per kiekvieną ciklą.
Tarp moterų, kurios jau turėjo vaikų, reikšmingo skirtumo nepastebėta: jų tikimybė pastoti buvo panaši nepriklausomai nuo to, ar jos mylėjosi rečiau nei kartą, vieną ar du, ar tris–keturis kartus per savaitę.
K. Dreiås mano, kad šios moterys galėjo tiksliau derinti lytinius santykius su ovuliacija. Be to, jaunesnės ir vaikų dar neturinčios moterys gali būti spontaniškesnės, o vaikų auginančioms poroms dažnai tenka derinti daugiau laiko reikalaujančių įsipareigojimų.
Ar dažnos ejakuliacijos „išeikvoja“ spermą?
Vaisingumo specialistė taip pat įvertino paplitusį įsitikinimą, esą dažni lytiniai santykiai gali sumažinti spermos atsargas ir apsunkinti pastojimą. Pasak jos, toks patarimas dažniausiai grindžiamas tyrimais, kuriuose vertinama spermos koncentracija ir kokybė.
Nors po kelių ejakuliacijų per trumpą laiką spermos koncentracija gali sumažėti, tai nebūtinai reiškia, kad tas pats vyksta moters organizme. Spermatozoidai moters kūne gali išgyventi kelias dienas ir per tą laiką pasiekti kiaušintakius. Todėl laukiant vien tik tikslios ovuliacijos akimirkos galima ją praleisti.
Tyrėjos teigimu, net jei per vieną ejakuliaciją išsiskiria mažesnis spermos kiekis, dažni lytiniai santykiai reiškia, kad moters organizme jau gali būti spermatozoidų, laukiančių kiaušialąstės. Tyrimas nepalaiko nuomonės, kad dažnas seksas bandant pastoti yra žalingas, ir nenustato viršutinės tokio dažnumo ribos.
Rekomendacijos dėl dažnumo nesikeičia
Ginekologė ir vaisingumo specialistė Nan Oldereid, šioje srityje dirbanti daugiau nei 25 metus, Norvegijoje atliktą tyrimą vertina palankiai, tačiau pabrėžia, kad jo išvada nėra visiškai nauja.
2017 m. Amerikos reprodukcinės medicinos draugija rekomendavo, siekiant optimizuoti natūralų vaisingumą, lytinius santykius turėti kas vieną ar dvi dienas. N. Oldereid teigimu, ši rekomendacija gerai dera su Norvegijos tyrimo rezultatais.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad visuomenėje vis dar paplitęs mitas, jog spermą reikėtų „taupyti“ iki ovuliacijos. Be to, ovuliacijos laiką ne visada tiksliai nurodo programėlės, todėl vien jomis pasikliauti gali būti nepatikima.
Ankstesni tyrimai parodė, kad vyrams, kurių spermos kokybė normali, spermatozoidų skaičius ir judrumas išlieka geri net ejakuliuojant kasdien. Pasak N. Oldereid, pernelyg retas ejakuliavimas kai kuriais atvejais gali turėti priešingą poveikį.
Vis dėlto poros neturėtų savęs spausti mylėtis dažniau, nei joms atrodo natūralu. Nors dažnesni lytiniai santykiai gali suteikti pranašumą, Norvegijos tyrime nustatyti skirtumai tarp laiko, per kurį moterys pastojo, nebuvo itin dideli.

