Finansų ministerija Europos Komisijai (EK) pateikė pirmąjį 1 mlrd. eurų mokėjimo prašymą pagal SAFE instrumentą. Kadangi iš šios sumos bus išskaičiuota 15 proc. birželį gauto avanso, Lietuvai faktiškai turėtų būti pervesta 905 mln. eurų.
Finansų ministras Taurimas Valys teigė, kad pirmojo mokėjimo prašymo pateikimas yra reikšmingas žingsnis stiprinant šalies gynybinius pajėgumus. Pasak jo, SAFE leidžia svarbias nacionalinio saugumo investicijas finansuoti palankiomis sąlygomis ir kartu mažinti valstybės skolinimosi išlaidas.
Ministras taip pat pažymėjo, kad Lietuva, būdama tarp pirmųjų SAFE susitarimus pasirašiusių šalių, naudojasi EK kuriamais instrumentais Lietuvos ir visos Europos saugumui stiprinti.
Patvirtinus prašymą, bendra gauta suma sieks 1,9 mlrd. eurų
Jei EK patvirtins pateiktą prašymą, Lietuva iš viso bus gavusi 1,9 mlrd. eurų. Tai sudarys 29 proc. visos šaliai skirtos 6,4 mlrd. eurų paskolos. Pagal pirmąjį prašymą numatytos lėšos Lietuvą turėtų pasiekti maždaug per du mėnesius.
956 mln. eurų avansą Lietuva gavo birželio 24 dieną. Vėlesni mokėjimai atliekami atsižvelgiant į pasiektus rodiklius.
Mokėjimo prašymus Finansų ministerija rengia gavusi Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktą informaciją.
Pinigai bus skirti kariuomenės pajėgumams stiprinti
SAFE lengvatinės paskolos skirtos valstybių atsparumui ir gynybai stiprinti. KAM numato jas panaudoti sausumos pajėgų divizijai aprūpinti kovinėmis, paramos ir logistinėmis sistemomis bei būtinomis amunicijos atsargomis.
Lėšos taip pat bus skiriamos Baltijos gynybos linijos kontrmobilumo priemonėms ir minoms, kitiems Lietuvos kariuomenės pajėgumams išlaikyti bei plėtoti.
Skaičiuojama, kad SAFE instrumentas leis įgyvendinti maždaug pusę nacionalinės divizijos vystymo poreikių.
SAFE paskolos terminas yra 45 metai, o palūkanos atitinka tas, kuriomis skolinasi pati EK. Taikomas ir 10 metų atidėjimo laikotarpis: per pirmąjį dešimtmetį Lietuva mokės tik palūkanas, o paskolą pradės grąžinti po 10 metų.
SAFE yra laikina EK paskolų gynybai stiprinti priemonė, veiksianti iki 2030 metų pabaigos. Visoms valstybėms numatyta bendra jos apimtis siekia 150 mlrd. eurų.
Šis instrumentas ES valstybėms narėms suteikia galimybę kartu vykdyti gynybos pirkimus prioritetinėse srityse: įsigyti amunicijos ir sausumos pajėgumų, stiprinti oro bei jūrų gynybą, kibernetinius pajėgumus, kosmoso technologijas ir dirbtinį intelektą.