Vyriausybė pritarė kitų metų valstybės biudžeto projektui ir jį teiks Seimui. Jame numatytas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas – daugiau nei leidžia Mastrichto kriterijus. Valstybės skola turėtų siekti 48,2 proc. BVP, nors euro zonos šalims nustatyta 60 proc. skolos riba.
Kitąmet planuojamos biudžeto pajamos, įskaitant RRF fondo ir kitas Europos Sąjungos lėšas, turėtų sudaryti 22,2 mlrd. eurų. Tai yra 1,089 mlrd. eurų, arba 5,2 proc., daugiau nei patvirtintame šių metų projekte. Išlaidos sieks 27,9 mlrd. eurų ir padidės 362,9 mln. eurų, arba 1,3 proc.
Pajamų augimą iš dalies turėtų užtikrinti pernai priimti mokestiniai pakeitimai. Tuo metu reikšmingą išlaidų dalį sudarys iš anksto numatyti įsipareigojimai, indeksavimas ir skolos valdymas.
Vienu svarbiausių prioritetų išlieka visuomenės ir valstybės saugumas. Krašto apsaugos ministerijai kitąmet numatoma skirti 5 proc. BVP, arba daugiau nei 4,8 mlrd. eurų. Šeimos paketo priemonėms numatyta 150 mln. eurų.
Kartu pritarta ir kitų metų „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetų projektams. „Sodros“ pajamos turėtų siekti beveik 11,3 mlrd. eurų, išlaidos – beveik 9,9 mlrd. eurų. Pensijoms numatoma skirti apie 7,8 mlrd. eurų, o PSDF biudžetas sudarys 4,86 mlrd. eurų.
Biudžetas sulaukė kritikos
Opozicija, ekonomistai ir verslo atstovai perspėja dėl didėjančios skolos. Buvusi finansų ministrė, konservatorė Gintarė Skaistė teigia, kad Vyriausybė nepateikė įtikinamo plano, kaip ateityje deficitas būtų sugrąžintas iki 3 proc. BVP. Konservatoriai taip pat siūlo nustatyti valstybės skolos ribas.
Ekonomistams abejonių kelia ambicingos pajamų surinkimo prognozės, ypač akcizų pajamų augimas. Verslo konfederacija nurodo, kad toks deficitas palankiomis ekonominėmis sąlygomis yra pavojaus signalas, todėl ragina itin atsargiai vertinti sprendimus, didinančius ilgalaikius valstybės įsipareigojimus.
Finansų ministras T. Valys teigė, kad buvo nagrinėti įvairūs scenarijai, taip pat galimybė deficitą išlaikyti ne didesnį nei 3 proc. BVP. Vis dėlto, pasitarus su koalicijos partneriais, pasirinktas dabartinis variantas įvertintas kaip optimalus. Ministras pabrėžė, kad Lietuva negali pašalinti geopolitinių rizikų ir atsisakyti pagrindinių poreikių, todėl siekiama, kad dabartinės išlaidos ateityje padėtų subalansuoti biudžetą.
Keliams numatyta mažiau lėšų
2027 metų valstybės biudžeto projekte keliams numatyta 749,3 mln. eurų – 66 mln. eurų mažiau nei šiemet, kai skirta 815,5 mln. eurų. Nacionalinis finansavimas didės 7,6 proc., arba 47,1 mln. eurų, tačiau bendras finansavimas mažėja dėl besibaigiančios ES finansavimo perspektyvos.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad 2027 metais nacionalinis finansavimas keliams didės beveik 62 mln. eurų. Jo vertinimu, lėšų pakaks pradėtiems projektams užbaigti ir kitąmet numatytiems darbams vykdyti. Asociacija „Lietuvos keliai“ tokį finansavimą kritikuoja ir teigia, kad prasta valstybinės reikšmės kelių būklė Lietuvos vairuotojams bei verslui kasmet kainuoja daugiau nei 300 mln. eurų.
Antros pakopos pensijų kaupimą nutraukė dar tūkstančiai žmonių
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, liepos–rugsėjo mėnesiais iš antros pakopos pensijų fondų pasitraukė daugiau nei 52 tūkst. žmonių.
Per trečiąjį reformos ketvirtį 851 gyventojas, arba apie 0,1 proc. dalyvių nuo metų pradžios, lėšas atsiėmė dėl sunkios ligos. Dar 4,3 tūkst. žmonių, arba apie 0,3 proc., pasinaudojo galimybe pasitraukti likus penkeriems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus.
Reformos suteiktu „langu“ kaupimą nutraukė 47,8 tūkst. dalyvių, arba apie 3,4 proc. Dar 2,7 tūkst. žmonių išsiėmė 25 proc. sukauptos sumos, tačiau kaupimą antroje pakopoje tęsia.
LIPFA skaičiuoja, kad nuo reformos pradžios pasitraukti nusprendė 46 proc. antros pakopos dalyvių. Toliau kaupia apie 730 tūkst. gyventojų, nors prieš reformą jų buvo 1,4 mln. eurų.
Trečiąjį ketvirtį kaupimą baigusiems gyventojams išmokėta 351,3 mln. eurų. Iš šios sumos apie 149,7 mln. eurų sudarė pačių dalyvių įmokos, 201,6 mln. eurų – fondų uždirbta investicinė grąža, o dar 132,1 mln. eurų pervesta į „Sodrą“.
Kitos Lietuvos aktualijos
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija baigė tyrimus dėl neteisėtai pasisavintų Registrų centro duomenų. Nustačiusi pažeidimų, ji pradėjo administracinių baudų skyrimo procedūrą Informatikos ir ryšių departamento bei Registrų centro atžvilgiu, o Migracijos departamentui skyrė papeikimą.
Inspekcija nustatė, kad Informatikos ir ryšių departamentas neužtikrino tinkamos elektroninio pašto sistemų prieigos kontrolės: nebuvo naudojamas kelių faktorių autentifikavimas, neįdiegtos papildomos apsaugos priemonės ir netinkamai įvertinta paskyrų kompromitavimo rizika. Tretieji asmenys neteisėtai prisijungė prie dviejų Migracijos departamento darbuotojų elektroninio pašto paskyrų ir gavo prieigą prie registrų.
Generalinė prokuratūra nuo balandžio vidurio tiria incidentą, per kurį iš Registrų centro galėjo būti pavogta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto išrašų. Su incidentu galėjo būti susiję apie 0,5 mln. gyventojų.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymą, pratęsė kariuomenės pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai pasienyje su Kaliningrado sritimi. Sustiprinta sienos apsauga tęsiama, nors, karinės žvalgybos duomenimis, reikšmingų karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje nestebima.
Vilniaus rajono taryba LLRA-KŠA iniciatyva dar kartą išbraukė iš darbotvarkės klausimą dėl Henriko Gulbinowicziaus gatvės Nemenčinėje pervadinimo. 2020 metais Šventasis Sostas kardinolui H. Gulbinowicziui pareiškė kaltinimus dėl seksualinio smurto prieš nepilnamečius. Vilniaus rajone iki šiol yra jo vardu pavadintų gatvių, o kardinolui tebėra suteiktas ir Vilniaus rajono garbės piliečio vardas.
Iš posėdžio darbotvarkės kartu išbraukti ir kiti klausimai, tarp jų – nekilnojamojo turto suteikimas Lietuvos šaulių sąjungai bei „Nemenčinės komunalininko“ sutarties pratęsimas.
Dėl tiršto rūko sutriko skrydžiai Vilniaus ir Kauno oro uostuose. Vilniuje skrydžiai iš Bergamo ir Londono nukreipti į Rygos ir Gdansko oro uostus. Reisai iš Varšuvos į Vilnių ir iš Vilniaus į Varšuvą atšaukti, o skrydžiai į Bergamą ir Londono Lutono oro uostą atidėti iki 14 valandos. Kaune skrydis iš Kopenhagos nukreiptas į Rygą, o reisas iš Kauno į Kopenhagą atšauktas.
Valstybės saugumo departamentui kitų metų biudžeto projekte numatyta papildomai skirti 4 mln. eurų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad sprendžiant dėl papildomų lėšų būtina įvertinti kitų institucijų poreikius ir šalies fiskalinę situaciją. Tikėtina, kad didesnė finansavimo dalis būtų skirta darbo užmokesčiui, nes VSD susiduria su personalo komplektavimo sunkumais. Papildomo finansavimo taip pat tikisi statutiniai pareigūnai, teisėjai ir Nacionalinė teismų administracija.
Paramediko Manto Sadausko nužudymu įtariamos Justinos Sadauskienės advokatas Vytautas Sirvydis prašo jos bylos tyrimo organizavimą iš Panevėžio teisėsaugos institucijų perduoti kitai prokuratūrai. Prašymas grindžiamas tuo, kad J. Sadauskienė neseniai treniravosi pas kultūrizmo sportininką, einantį Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas.
Šias pareigas einantis Paulius Jasiukaitis tvirtina su J. Sadauskiene daugiau nei prieš trejus metus treniravęsis viename Panevėžio sporto klube, tačiau jos treneriu nebuvęs. Panevėžio apygardos teismas J. Sadauskienei skirtą suėmimą pratęsė dar trims mėnesiams.
„Foxpay“ baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas šešiems mėnesiams pratęsė laikiną nuosavybės apribojimą trijų kaltinamųjų turtui. Verslininko Vilhelmo Germano piniginėms lėšoms taikomas areštas pratęstas siekiant užtikrinti civilinio ieškinio atlyginimą ir galimą turto konfiskavimą.
Laikinas apribojimas nuo 2026 m. spalio 30 d. iki 2027 m. balandžio 30 d. pratęstas ir buvusios ministrės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko turtui – virtualiai valiutai. Taip pat pratęstas Alfonso Ambrazo turto, įskaitant butą, automobilį ir pinigines lėšas, laikinas apribojimas.
Užsienio naujienos
„Reuters“ šaltiniai skelbia, kad nurodymas apriboti JAV palydovinio ryšio sistemos „Starshield“ veikimą Ukrainoje buvo gautas iš Baltųjų rūmų. Ukraina šią sistemą naudoja ryšiui mūšio lauke ir dronų operacijoms.
JAV gynybos departamento vadovybė esą gavo pranešimą apie būtinybę apriboti Ukrainos kariuomenės naudojamos „SpaceX“ sistemos veikimą. Šaltiniai neįvardijo, kas Baltuosiuose rūmuose priėmė sprendimą ir kas buvo atsakingas už jo įgyvendinimą.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad ukrainietiškuose dronuose naudojami kariniai „Starlink“ terminalai staiga nustojo veikti. Dėl to sutriko atakos prieš Rusijos pajėgas okupuotose teritorijose ir „Shahed“ dronų numušimas. Devyni JAV demokratams ir respublikonams atstovaujantys senatoriai paragino Pentagono generalinį inspektorių nedelsiant ištirti šiuos pranešimus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad po dalinių apribojimų „Starlink“ veikimas dar nėra visiškai atkurtas. Jo teigimu, partneriai pranešė, kad administracija ir Baltieji rūmai kreipėsi į „SpaceX“, prašydami atkurti ryšį, ir šis procesas vyksta. V. Zelenskis taip pat sakė, kad sulėtėjus ryšiui Ukrainos pajėgos negalėjo numušti tam tikro skaičiaus dronų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Jungtinės Valstijos derasi su Rusija ir Kinija dėl branduolinio nusiginklavimo. Jis nurodė norintis nusiginklavimo, jei tai įmanoma, ir pareiškė manantis, kad per ateinančius penkerius metus Kinija pagal branduolinių ginklų skaičių pasivys JAV.
SIPRI duomenimis, daugiausia sukauptų branduolinių kovinių galvučių turi Rusija, po jos rikiuojasi JAV ir Kinija. Pagal dislokuotų galvučių skaičių JAV lenkia Rusiją. JAV ir Rusijos sutartis „New START“ nustojo galioti 2026 metų vasarį. Vašingtonas siekia naujo daugiašalio susitarimo ir nori, kad jame dalyvautų ir Kinija, tačiau Pekinas tokį pasiūlymą iki šiol atmetė, teigdamas, kad jo branduolinių kovinių galvučių yra gerokai mažiau nei dviejų didžiųjų branduolinių valstybių.