Vytautas Gapšys interviu Eltai teigė, kad nepriklausomai nuo to, kaip toliau klostysis teismų sprendimai dėl jo lygtinio paleidimo, 2026 m. vasario 1 d. ši tvarka jam turės būti pritaikyta privalomai. Tą dieną jis bus atlikęs tris ketvirtadalius skirtos bausmės, todėl papildomo teismo patvirtinimo nebereikės.
Pagal įstatymą lygtinis paleidimas tokiu atveju taikomas nuteistajam, kuris nepriskiriamas asmenims, nuteistiems už itin sunkius nusikaltimus ar nedarantiems pažangos.
Su V. Gapšiu žurnalistė kalbėjosi tuo metu, kai jis mobiliuoju telefonu bendravo iš darbo. Nuteistajam leidžiama išvykti į laisvę ir naudotis transportu.
Buvęs politikas ir teisininkas sakė per kalėjime praleistus metus geriau supratęs sistemos problemas. Jei turėtų galimybę, jis teigė siektų joje įgyvendinti pokyčius.
„Mėnesiu ar dviem anksčiau – tai reikšminga“
V. Gapšys pasakojo, kad neigiamas sprendimas dėl lygtinio paleidimo jam ypač apsunkina kasdienybę. Nors kiekvieną dieną dirba Vilniuje, jis negali pasiimti vaikų iš mokyklos ir nuvežti jų į būrelius.
Jo teigimu, dėl tokios situacijos nukenčia šeima. Anksčiau buvo leista vaikams padėti, tačiau vėliau nuspręsta, kad tam nėra pagrindo.
„Diena su nuteistuoju“ – taip V. Gapšys siūlė pavadinti tokį procesą. Jis priminė, kad būdamas Seimo nariu pats organizuodavo renginį „Diena su Seimo nariu“.
Savaitgaliais jam leidžiama grįžti pas artimuosius. Pirmadienio rytą jis Vilniuje nuveža vaikus prie mokyklos, o tada turi važiuoti į Kauną, kad nustatytu laiku užsiregistruotų. Pasak jo, kelionės tikslas – nusiimti apykoję ir atlikti alkoholio patikrinimą.
Apykojė ir kelionės į Kauną
V. Gapšys teigė ne kartą prašęs leisti pirmadienį po savaitgalio pas šeimą iškart vykti į darbą Vilniuje, o į Kauną grįžti vakare, pasibaigus darbo dienai. Tačiau tokio leidimo, jo žodžiais, negavo.
Jis kelia klausimą, kodėl, kai jo buvimo vieta stebima apykoje, vis tiek privalo važiuoti į Kauną, o vėliau grįžti į Vilnių. Pasak buvusio politiko, kai kurie pareigūnai taip pat pripažįsta, kad tokia tvarka nelogiška.
V. Gapšys skundė šį sprendimą. Jis sakė manantis, kad taip ne tik švaistomi valstybės pinigai, bet ir galimai piktnaudžiaujama įstatymu. Likusią bausmės dalį jis esą praleis su apykoje, tačiau labiausiai jam rūpi žmonės, neturintys teisinio išsilavinimo ir negalintys apskųsti, jų manymu, beprasmiškų sprendimų.
Kritika konvojavimo tvarkai
V. Gapšys kritikavo ir nuteistųjų konvojavimą. Jis pateikė pavyzdį apie žmogų, kuris pusiau atviroje bausmės atlikimo vietoje galėjo kelioms paroms vykti namo, tačiau susirgo.
Žmogus, prieš dieną vaikščiojęs Laisvės alėjoje su apykoje, buvo nuvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Vėliau, gavus siuntimą, du pareigūnai jį surakintą antrankiais konvojavo į kliniką. Po apžiūros jis vėl buvo nugabentas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o tada – atgal į kalėjimą.
V. Gapšys teigė ministrei, jai lankantis kalėjime, sakęs, kad tokia tvarka reiškia valstybės lėšų švaistymą. Jo nuomone, jeigu žmogumi pasitikima tiek, kad jis išleidžiamas į namus, galima jį kontroliuoti apykoje nustatant, kuriuo metu jis turi būti ligoninėje, o vėliau grįžti į bausmės atlikimo vietą.
Jo vertinimu, konvojavimas ir antrankiai tokiais atvejais neturi logikos: vieną dieną žmogumi pasitikima, o kitą – jis laikomas nepatikimu.
V. Gapšys taip pat kalbėjo apie Kalėjimų tarnybos biudžetą. Jo teigimu, jis siekia 100 mln. eurų, iš kurių 80 mln. eurų skiriama atlyginimams. Padalijus visą sumą iš maždaug 4 tūkst. nuteistųjų, vienam žmogui tenka po 25 tūkst. eurų per metus.
Buvęs politikas mano, kad problema slypi ne pinigų trūkume, o tvarkos ir gebėjimo racionaliai juos naudoti stokoje. Jei būtų ministras, jis teigė 20 proc. biudžeto mažintų ir pakeistų kelis įstatymus – esą taip būtų galima sutaupyti 20 mln. eurų.
„Aš jiems esu rakštis“, – apie kalėjimo sistemą sakė V. Gapšys, pabrėždamas, kad joje mato neefektyvių ir neracionalių sprendimų.
„Nuteistieji kartais prašo ne laisvės“
V. Gapšys pabrėžė, kad nuteistieji ne visada prašo būti paleisti. Kartais, jo teigimu, jiems svarbiau suteikti galimybę užsiimti veikla.
Jis pripažino, kad tarp nuteistųjų nėra vien „angelų“ ir kad žmonės padarė nusikaltimus, tačiau tai, jo manymu, nereiškia, jog pati sistema negali būti tobulinama. V. Gapšys sakė, kad kai kurie sprendimai yra geri ir sistema tam tikrose srityse pažengė į priekį, tačiau galimybių ją gerinti dar daug.
Paklaustas, kodėl iš Kauno kalėjimo važiuoja dirbti į savo biurą Vilniuje ir ar nelaiko savęs pasitaisiusiu bei nekeliančiu grėsmės valstybei, V. Gapšys atsakė klausimu, kokią konkrečiai grėsmę galėtų kelti.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad viešumoje dažniausiai pranešama apie nuteistuosius, kurie po darbo ar išvykos laiku negrįžo į kalėjimą. Pasak jo, 99 proc. išvykusiųjų sugrįžta, o iš tūkstančių išvykų negrįžta tik pavieniai žmonės.
V. Gapšiui skirta 4 metų ir 3 mėnesių bausmė
ELTA primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas V. Gapšiui skyrė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
2023 m. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka Darbo partijos nariams, daryti poveikį kitiems valstybės tarnautojams. Tarp jų buvo tuometinė Seimo pirmininkė, Darbo partijos frakcijos Seime nariai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybė bei nariai ir žemės ūkio ministrė.
Teismas konstatavo, kad šie asmenys turėjo būti skatinami, vykdydami savo įgaliojimus, veikti taip, kaip prašė R. Kurlianskis – tiek teisėtai, tiek neteisėtai.
Kaltais politinės korupcijos byloje taip pat pripažinti Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius ir Šarūnas Gustainis.
Laisvės atėmimo bausmės buvo skirtos V. Gapšiui, R. Kurlianskiui ir E. Masiuliui. Kaip ir V. Gapšiui, E. Masiuliui kol kas taip pat nepavyko būti paleistam lygtinai.