Net ir tuo atveju, jei visos valstybės įgyvendintų savo įsipareigojimus mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, Žemės temperatūra, palyginti su dabartiniu lygiu, tikėtina, pakiltų dar 1,2 laipsnio Celsijaus. Tokius skaičiavimus trečiadienį paskelbė Jungtinių Tautų aplinkos programa (UNEP).
Nauja prognozė yra maždaug 0,1 laipsnio Celsijaus didesnė nei praėjusiais metais. Ataskaitoje nurodoma, kad rezultatą pablogino oficialus Jungtinių Amerikos Valstijų pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo ir patikslinti ankstesnių metų išmetamųjų teršalų vertinimai.
JAV taip pat įvardijamos kaip pagrindinė praėjusių metų išmetamųjų teršalų augimo priežastis. Tuo metu visos kitos iš 20 didžiausių pasaulio ekonomikų arba sumažino anglies dioksido kiekį, išmetamą deginant anglį, naftą ir dujas, arba bent pristabdė jo didėjimą.
Jungtinėse Valstijose išmetamųjų teršalų kiekis padidėjo 133 mln. tonų CO2 ekvivalento – gerokai daugiau nei bet kurioje kitoje šalyje. Pasak ataskaitos, tai lėmė išaugusi elektros energijos paklausa ir atsigavusi elektros gamyba naudojant anglį.
2025 m. anglies dioksido išmetimas padidėjo 124 šalyse – iš viso 189 mln. tonų. Tuo metu 63 valstybėse, tarp jų daugumoje Europos šalių, šis rodiklis sumažėjo. JAV teko net 70 proc. viso minėto padidėjimo.
Australijos klimato mokslininkas ir organizacijos „Climate Analytics“ vadovas Billas Hare’as JAV veiksmus įvertino itin kritiškai. Jo teigimu, šalis bando stabdyti atsinaujinančiosios energetikos plėtrą, remia taršią anglių energetiką ir diplomatinėmis priemonėmis skatina kitas valstybes mažinti pastangas kovoti su klimato kaita. Nors B. Hare’as rengiant JT ataskaitą nedalyvavo, jis, kaip ir keli kiti nepriklausomi mokslininkai, teigė, kad dokumentas yra moksliškai pagrįstas.
Iki Paryžiaus susitarimo tikslų – vis dar labai toli
Atnaujinti skaičiavimai rodo, kad jeigu valstybės įgyvendins visus JT pateiktuose klimato kaitos planuose numatytus įsipareigojimus, iki 2100 m. pasaulio temperatūra bus 2,6 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu.
Jeigu pasaulis nesiims papildomų veiksmų ir toliau laikysis dabartinės krypties, temperatūra gali pakilti 2,8 laipsnio Celsijaus, palyginti su XIX a. antrąja puse. Ši prognozė, palyginti su praėjusiais metais, nepasikeitė.
Abu scenarijai gerokai viršija 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo tikslą pasaulinį atšilimą išlaikyti mažesnį nei 2 laipsniai Celsijaus ir siekti, kad jis neperžengtų 1,5 laipsnio ribos.
Šiuo metu vidutinė pasaulio temperatūra jau yra maždaug 1,4 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu. JT pareigūnai dar šių metų pradžioje pripažino, o ataskaitoje pakartojo, kad anksčiau iškeltas tikslas apsiriboti 1,5 laipsnio atšilimu nebėra pasiekiamas.
Dabar siekiama, kad atšilimas neviršytų maždaug 1,8 laipsnio Celsijaus, o vėliau, iš atmosferos pašalinus pakankamai anglies dioksido, temperatūra būtų sumažinta iki 1,5 laipsnio ribos.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė, kad pasaulis pavojingai atsilieka net nuo šių tikslų, tačiau, jo teigimu, priemonių pakeisti kryptį ir pasitraukti nuo prarajos krašto dar yra.
UNEP vykdomoji direktorė Inger Andersen pabrėžė, kad vienintelis kelias grįžti prie situacijos, kurią dar būtų galima iš esmės suvaldyti be didelių padarinių, yra drastiškai mažinti pasaulinį anglies dioksido išmetimą: 18 proc. iki 2030 m. ir 69 proc. iki 2040 m.
Klimato mokslininkė ir JT mokslinio klimato kaitos poveikio vertinimo grupės pirmininko pavaduotoja Adelle Thomas, tyrime nedalyvavusi, teigė, kad ataskaitos išvada aiški: priemonės yra žinomos, tačiau delsimas didina pavojų ir išlaidas visiems.
Papildoma dešimtoji laipsnio dalis gali turėti milžiniškų padarinių
Pagrindinė ataskaitos autorė, UNEP Kopenhagos klimato centro direktorė Anne Olhoff, nurodė, kad dėl pasikeitusios JAV politikos iki šio amžiaus pabaigos pasaulinė temperatūra tikriausiai pakils papildomai 0,1 laipsnio Celsijaus.
Organizacijos „Power Shift Africa“ vadovas Mohamedas Adowas sakė, kad JAV atsitraukimas yra ne tik politinė gėda – jis daro realų poveikį planetai ir milijonams žmonių visame pasaulyje.
Jo teigimu, papildoma dešimtoji laipsnio dalis gali reikšti pavojingesnes karščio bangas, pražūtingesnius potvynius, daugiau nederliaus atvejų ir daugiau žmonių mirčių. M. Adowas pabrėžė, kad pažeidžiamoms Afrikos bendruomenėms, kurios jau dabar labiausiai kenčia nuo klimato krizės, svarbi kiekviena laipsnio dalis.
B. Hare’as apskaičiavo, kad papildomas 0,1 laipsnio atšilimas dar 140 mln. žmonių atsidurtų „pavojingo karščio sąlygose“. Taip pat padidėtų Amazonės atogrąžų miškų, Grenlandijos ir Antarktidos ledynų dangų nykimo rizika.
Pensilvanijos universiteto klimato mokslininkas Michaelas Mannas teigė, kad dėl tokio pokyčio pasaulio ekonomika patirtų maždaug 1,2 trln. JAV dolerių nuostolių.
Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto Vokietijoje direktorius Johanas Rockstromas mano, kad JAV politikos padariniai gali būti dar didesni, nei apskaičiavo JT. Jo teigimu, jeigu didžiausia istorinė šiltnamio efektą sukeliančių dujų teršėja nesiima pakankamų veiksmų, kitos valstybės taip pat gali mažinti savo pastangas.
Australijos klimato mokslininkas Malte Meinshausenas sakė, kad likęs pasaulis pavargo skaičiuoti žalą, kurią JAV sąmoningai daro sąjungininkams, daugiašalėms struktūroms, ekonominiam bendradarbiavimui ir pagalbai nelaimių atvejais. Jo teigimu, kitos šalys tikriausiai turėtų ir toliau vis mažiau dėmesio skirti Jungtinėms Valstijoms.