Diskusijos dėl Europos vaidmens taikos derybose ypač suaktyvėjo šią savaitę, kai JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas nuvyko į Rusiją. Jis pasiūlė Vladimirui Putinui surengti trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad būtų paskatintas susitarimas dėl ugnies nutraukimo.
Čekijos prezidentas Petras Pavelas teigė, kad V. Putinas nepripažįsta Europos Sąjungos autoritetu. Anot jo, Rusijos vadovas nenori kalbėtis su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, ES vyriausiąja įgaliotine Kaja Kallas, taip pat yra nutraukęs ryšius su kitais Europos lyderiais, tarp jų – Emmanueliu Macronu.
P. Pavelas mano, kad ES turėtų paskirti vieną žmogų arba grupę, galinčią kalbėti visos Europos vardu. Tai nebūtinai turėtų būti ES ar NATO pareigūnai – svarbiausia, kad Europos lyderiai jiems suteiktų įgaliojimus derėtis.
Kaip skelbia „Politico“, D. Trumpo sprendimas derėtis su V. Putinu neįtraukiant Ukrainos ir jos Europos sąjungininkių sukėlė jų nepasitenkinimą. Be to, JAV prezidentas, regis, vis labiau linksta į Rusijai palankią poziciją beveik penkerius metus trunkančiame kare.
Europai prireikė tiesioginio kanalo su Kremliumi
Ši situacija Briuselyje ir už jo ribų vėl paskatino svarstyti, ar Europai nereikėtų tiesioginio ryšio su Kremliumi. Toks kanalas, kaip teigiama, leistų geriau ginti regiono interesus ir sustiprintų Ukrainos pozicijas, jei būtų siekiama jai nepalankaus susitarimo.
Londone veikiančio Karališkojo jungtinių gynybos studijų instituto (RUSI) garbės bendradarbis Davidas Lidingtonas pripažino, kad palaikyti ryšį su V. Putinu būtų nemalonu, tačiau tokia galimybė galėtų būti naudinga. Jo vertinimu, trumpuoju laikotarpiu tai veikiausiai nepakeistų daug, bet turėti kanalą, kuriuo būtų galima pasinaudoti atsiradus tinkamai progai, būtų prasminga.
Vis dėlto Europos diplomatai ir pareigūnai nesutaria, kas galėtų geriausiai atstovauti visam žemynui.
U. von der Leyen jau yra tiesiogiai derėjusi su D. Trumpu prekybos klausimais, o Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa anksčiau per savo biurą buvo užmezgęs ryšį su Kremliumi. Dar viena galima kandidatė – K. Kallas, atstovaujanti bendriems Europos interesams.
Vienos ES valstybės diplomatas teigė, kad Briuselio politinis elitas turi pripažinti: susitarimo su V. Putinu ir D. Trumpu nepavyks pasiekti vien laikantis ES protokolo. Jo nuomone, atstovas turėtų būti pasirenkamas pagal tai, kas suteiktų daugiausia naudos, o ne dėl asmeninių varžytuvių ar ambicijų.
Į galimus Europos pasiuntinius įtrauktas A. Stubbas
Vis daugiau dėmesio skiriama Suomijos prezidentui Alexanderiui Stubbui, kuris nepriklauso ES institucijoms. Jo kandidatūrą sustiprina keli veiksniai: tikėtina, kad tarp ES lyderių jis palaiko vienus geriausių santykių su D. Trumpu, o Suomija turi ilgalaikės bendravimo su Rusija patirties.
Suomiją ir Rusiją taip pat skiria 1 300 kilometrų siena, o praeityje šios šalys kariavo. Diplomato teigimu, A. Stubbą verta svarstyti dėl Suomijos žinių apie Rusiją ir tradiciškai palaikyto dialogo su ja. Antras ES diplomatas pabrėžė, kad A. Stubbas kol kas yra vienintelis žmogus, pats ėmęsis iniciatyvos ir pademonstravęs aukšto lygio politinę lyderystę.
Dėl to jis galėtų tapti Europos pasiuntiniu būsimame taikos viršūnių susitikime.
Antradienį Osle vyko V. Zelenskio ir S. Witkoffo derybos, kuriose dalyvavo ir A. Stubbas. Vėliau JAV pasiuntinys išvyko į Rusiją susitikti su V. Putinu.
Osle taip pat dalyvavo aukščiausio rango U. von der Leyen padėjėjas Bjoernas Seibertas. Jis prisijungė prie nacionalinio saugumo patarėjų susitikimų, rengiamų Ukrainą remiančios „Norinčiųjų koalicijos“ iniciatyva.
Diplomatai ragina užtikrinti oficialų ES dalyvavimą
Trečias Europos diplomatas „Politico“ sakė, kad derybose būtina užtikrinti pačios ES atstovavimą, o ne apsiriboti nedidele įtakingų šalių grupe, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija ir Jungtine Karalyste.
Jo teigimu, tai reikštų, kad parengiamuosiuose pokalbiuose turėtų dalyvauti ir B. Seibertas, ir A. Costos vyriausiasis patarėjas Pedro Lourtie. ES valstybės narės taip pat turėtų būti tinkamai informuojamos apie derybų eigą.
Ketvirtas ES diplomatas pasakojo, kad praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime Europos lyderiai klausė A. Costos, ar jam nereikėtų pradėti kalbėtis su V. Putinu. Šis atsakė, kad šiuo metu to daryti neketina.
Diplomato vertinimu, A. Costa vis dėlto turėtų užmegzti tokį ryšį, jei Europa nori daryti įtaką deryboms. Jo manymu, nesikalbėdami su V. Putinu europiečiai padeda savo priešininkams.
Šaltinis taip pat teigė, kad Europos Vadovų Tarybos pirmininkas būtų tinkamesnis kandidatas nei U. von der Leyen ar K. Kallas. Abi jos, anot diplomato, pernelyg aktyviai remia Ukrainą, todėl galėtų būti vertinamos kaip nepakankamai tinkamos atstovauti visai ES aukščiausiojo lygio derybose. K. Kallas ypač dažnai kritikavo D. Trumpą, o A. Costa, diplomato nuomone, atrodytų kaip nešališkesnis tarpininkas.
Europos Komisija savo ruožtu tvirtina, kad ES jau dalyvauja taikos derybose. Kaip tokio dalyvavimo pavyzdys nurodomas B. Seiberto dalyvavimas antradienį Osle vykusiame susitikime.
Komisijos atstovė spaudai Paula Pinho trečiadienį žurnalistams sakė, kad pagrindinis susitikimo tikslas buvo įvertinti, ar sudarytos sąlygos pereiti prie trišalių ar net daugiašalių derybų, prie vieno stalo suburiant Ukrainą ir Rusiją. Pokalbiuose daugiausia dėmesio skirta teritorijoms, saugumui ir Ukrainos gerovei po karo.
P. Pinho pabrėžė, kad Europa turi būti prie derybų stalo, pristatyti savo poziciją ir prisidėti prie bendro tikslo – užbaigti karą.