Diskusija apie vyresnių vyrų gyvenimą kartu su tėvais įkaito: vieni komentatoriai tokį pasirinkimą laikė racionaliu būdu taupyti, kiti tvirtino, kad suaugęs žmogus turėtų kurti savarankišką gyvenimą.
Viena diskusijos dalyvė teigė, kad vien gyvenamoji vieta neparodo, kiek žmogus yra savarankiškas. Jos manymu, vyras gali gyventi su tėvais dideliame name, kuriame yra penki tualetai ir penki vonios kambariai, todėl šeimos nariai praktiškai gali ištisas dienas nesusitikti. Jei jis dirba, pats save išlaiko ir dar sumoka visus komunalinius mokesčius, toks gyvenimas esą nebūtinai reiškia priklausomybę.
Ji palygino tai su situacija, kai vyras išsinuomoja nedidelį būstą miesto pakraštyje, kuriame netelpa visi jo daiktai, o dalį jų palieka pas tėvus. Be to, dėl finansinių sunkumų tėvai jam kartais turi padėti susimokėti už šildymą ar kitas išlaidas.
Pasak komentatorės, nors tokiu atveju vyras formaliai gyventų atskirai, kai kurioms moterims vis tiek galėtų kliūti gyvenimas su tėvais. Ji svarstė, ar moteris rinktųsi vyrą, gyvenantį nuomojamame, bet prastos būklės būste, vien todėl, kad jis ten gyvena vienas.
Kitas diskusijos dalyvis teigė, kad moterims svarbu matyti savarankišką vyrą, gebantį pasirūpinti savimi ir būsima šeima, o ne žmogų, kuriuo pačioms reikėtų rūpintis. Jo manymu, gyvenant su tėvais aplinkiniai gali susidaryti būtent tokį įspūdį.
Dar vienas komentatorius rašė, kad nesupranta noro gyventi pas tėvus, išskyrus atvejus, kai žmogus neturi pakankamai pinigų. Jis pats esą siekė išsikelti taip toli, kad iki tėvų namų nebūtų galima nueiti pėsčiomis.
Kai gyvenimas su tėvais tampa būdu susitaupyti
Kita komentatorė pabrėžė, kad toks sprendimas gali būti visiškai suprantamas, jei žmogus taupo. Ji pažinojo porų, kurios laikinai persikėlė pas tėvus, nes statėsi namą.
Vis dėlto, jos teigimu, svarbu atsižvelgti ir į pačių tėvų gyvenimo sąlygas. Jei šeima gyvena dviejų kambarių bute, o suaugęs sūnus dar prisideda prie jau ir taip ankštos buities, situacija gali būti nepatogi.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tėvų elgesį. Grįžusi pas savuosius, ji sulaukdavo skambučio 20 valandą su klausimu, kada grįš namo, nes jau vėlu. Dėl to, jos manymu, būtų sudėtinga susitikinėti su žmogumi, kurio tėvai nuolat kontroliuotų, kada jis pareis.
Vienas 26 metų komentatorius rašė, kad nemato prasmės gyventi vienam, jei dėl to tik padidėja išlaidos. Gyvendamas su tėvais jis galėjo kas mėnesį atsidėti nuo 1 iki 1,5 tūkst. eurų ir tikėjosi iki 30 metų sukaupti solidų kapitalą.
Kitas vyras skaičiavo, kad ekonomiškai naudingiau mokėti 50 eurų nuomos ir komunalinių mokesčių gyvenant pas tėvus, nei daugiau kaip 400 eurų nuomojantis atskirą būstą. Jo skaičiavimu, 350 eurų per mėnesį sudaro 4200 eurų per metus.
Iki 29-erių gyveno su tėvais, bet sukaupė savo būstui
Vienas diskusijos dalyvis pasakojo, kad iš savo patirties žino: daugeliui moterų nepriimtina, kai vyras su tėvais gyvena sulaukęs maždaug 24 metų, nepaisant to, ką jis daro. Esą dažnai kartojama, kad kiekvienas turi susikurti atskirą gyvenimą.
Jis pats su tėvais gyveno iki 29 metų, taupė ir galiausiai įsigijo nuosavą būstą. Vyro teigimu, taip jis sutaupė ne vieną tūkstantį eurų, kuriuos kitu atveju būtų išleidęs nuomai už prastos būklės būstą Perkūnkiemyje.
Jis pabrėžė, kad santykiai su tėvais buvo geri: šeimos nariai vieni kitiems netrukdė, jis pats gaminosi maistą, tvarkėsi ir dar užaugino brolį.
Vis dėlto vyras pripažino, kad daugeliui moterų jo pasirinkimas atrodė keistas. Ypač tai esą stebino tas, kurios buvo ne iš Vilniaus ir jau seniai gyveno atskirai. Joms neatrodė priimtina, kad jis neturėjo savo vietos, todėl, jų manymu, būtų galėjęs nuomotis bet kokį būstą.
Galiausiai vyras sutiko merginą, kuriai ši aplinkybė nebuvo tokia svarbi, ir vėliau vis tiek išsikraustė. Jo išvada buvo tokia: jei žmogus siekia savo tikslų, o partnerė geba matyti jame asmenybę, o ne vien turimą nekilnojamąjį turtą, problemų gali ir nekilti.