Dar prieš kelerius metus dirbtinis intelektas buitinėje elektronikoje atrodė kaip tolima ateities vizija. Dabar jis tapo vienu dažniausiai akcentuojamų naujų įrenginių pranašumų.
Telefonuose siūlomas nuotraukų redagavimas ir vertimas, televizoriai žada išmanesnį vaizdo bei garso optimizavimą, o dulkių siurbliai gali atpažinti įvairius objektus ir pagal juos keisti valymo veiksmus.
Vis dėlto pirkėjui svarbiausia ne tai, ar įrenginys pažymėtas AI ženklu, o ar tokios funkcijos pateisina didesnę kainą.
Telefone dirbtinis intelektas gali būti naudingas ne visiems vienodai
„Varle.lt“ komercijos vadovas Justinas Kaušinis pabrėžia, kad vien žodis AI neatskleidžia tikrosios funkcijos vertės. Viena technologija gali kasdien sutaupyti po kelias minutes, o kita, nors ir įspūdinga, gali būti išbandoma vos kartą per mėnesį.
Jo teigimu, renkantis techniką pirmiausia reikėtų vertinti ne patį AI faktą, bet konkrečią problemą, kurią ši technologija išsprendžia.
Išmaniuosiuose telefonuose dirbtinis intelektas gali versti tekstą, rengti informacijos santraukas, gerinti nuotraukas, šalinti nepageidaujamus objektus, siūlyti atsakymus į žinutes ir balsu atlikti tam tikras užduotis. Naujausiuose modeliuose šios galimybės vis dažniau integruojamos į operacinę sistemą, o ne paliekamos atskiroms programėlėms.
Praktiškumas ypač akivaizdus tuomet, kai funkcija pasiekiama vienu veiksmu. Dažnai keliaujantiems automatinis vertimas gali būti patogesnis nei papildoma programėlė. Fotografuojantiems praverčia objektų pašalinimas ir vaizdo koregavimas, o dirbantiems su dokumentais – teksto atpažinimas, santraukų kūrimas ir automatinis formatavimas.
Tačiau dalis tokių galimybių pirmą kartą atrodo įspūdingai, o po kelių savaičių lieka retai atidaromame telefono meniu. Todėl prieš mokant daugiau už AI telefoną verta paklausti savęs, kurią jo funkciją naudosite bent kelis kartus per savaitę.
Svarbu atkreipti dėmesį ir į duomenų tvarkymą. Pavyzdžiui, kai kurios „Samsung Galaxy AI“ funkcijos atliekamos pačiame įrenginyje, o kitoms pasitelkiamas debesijos apdorojimas. Vartotojas gali pasirinkti, ar jį leisti. Dėl to perkant tokį įrenginį reikėtų išsiaiškinti ne tik jo galimybes, bet ir tai, kur bei kaip apdorojami asmens duomenys.
Televizoriaus AI nepadarys stebuklo iš prasto vaizdo
Televizorių aprašymuose dirbtinis intelektas dažnai slepiasi po pavadinimais „AI Picture“, „AI Upscaling“ arba „AI Sound“. Nors terminai skamba įspūdingai, būtina suprasti, kokius veiksmus iš tikrųjų atlieka televizorius.
Šiuolaikiniai modeliai gali analizuoti rodomą vaizdą, gerinti mažesnės raiškos turinį, koreguoti ryškumą, spalvas ir kontrastą. Kai kurie taip pat įvertina garsą ir pritaiko jį prie rodomo turinio arba aplinkos. Tokias funkcijas turi ir naujausi LG bei Samsung televizoriai.
Šioje srityje AI gali veikti nepastebimai. Žiūrint senesnį filmą ar televizijos laidą nereikia atskirai įjungti jokio meniu – algoritmai vaizdą apdoroja automatiškai.
Vis dėlto technologija negali panaikinti prastos pradinės medžiagos ribų. Jei originalus įrašas yra labai nekokybiškas, algoritmai nesukurs tikro aukštos raiškos vaizdo. Jie gali jį pagerinti, tačiau negali atkurti to, ko šaltinyje apskritai nebuvo.
Todėl renkantis televizorių vien AI užrašo nepakanka. Reikėtų vertinti ekrano technologiją, raišką, atnaujinimo dažnį, kontrastą ir dažniausiai žiūrimo turinio pobūdį.
Dulkių siurbliai jau atpažįsta laidus, žaislus ir kojines
Dirbtinį intelektą naudojantys robotai dulkių siurbliai jau nebėra vien rinkodaros pažadas. Kameros, jutikliai ir algoritmai leidžia jiems nustatyti ant grindų esančias kliūtis.
Naujesni modeliai gali atpažinti kabelius, žaislus, batus, kojines ir kitus daiktus, o tada pasirinkti, kaip jų išvengti. Taip robotas ne tik juda pagal sudarytą žemėlapį, bet ir geriau supranta, kas tuo metu yra ant grindų.
Tai ypač aktualu šeimoms su vaikais ar augintiniais, kai ant grindų dažnai lieka žaislų, laidų ir kitų smulkių daiktų.
Kai kurie modeliai taip pat patys keičia siurbimo galią pagal paviršių ar situaciją. Pavyzdžiui, „Samsung Bespoke Jet AI Ultra“ AI Cleaning Mode 2.0 analizuoja paviršių ir pagal tai reguliuoja siurbimo galią bei šepečio veikimą. Tokiu atveju dirbtinis intelektas ne tik aprašo gaminį, bet ir priima sprendimą už naudotoją.
Kai AI tampa tiesiog rinkodaros etikete
Dirbtiniam intelektui tampant kasdieniu reiškiniu, gamintojams vis lengviau šį terminą naudoti kaip pardavimo argumentą. AI gali reikšti tiek sudėtingą aplinkos analizę, tiek gana paprastą automatinį nustatymų parinkimą.
Todėl verta klausti ne „ar šiame įrenginyje yra AI?“, o „ką jis konkrečiai daro?“ Jei apibūdinimas apsiriboja žodžiais „optimizuoja“, „pagerina“ ar „padeda išmaniau naudotis“, reikėtų pasidomėti išsamiau.
Ekspertas siūlo išsiaiškinti, ką algoritmas analizuoja, kokį sprendimą priima, ar funkcija veikia automatiškai ir be interneto, ar jai reikalinga papildoma prenumerata bei ar ją galima išjungti. Taip pat svarbu paklausti, ar be šios galimybės įrenginys iš tiesų būtų prastesnis.
Renkantis elektroniką galima pritaikyti trijų klausimų testą. Pirmiausia – ar funkcija leidžia užduotį atlikti greičiau arba automatiškai? Jei taip, jos nauda gana aiški. Antra – ar rezultatas apčiuopiamas: televizorius geriau apdoroja vaizdą, telefonas padeda padaryti kokybiškesnę nuotrauką, o robotas tiksliau išvengia kliūčių?
Trečiasis klausimas – ar AI sprendžia realią problemą, ar tik sukuria dar vieną įrašą ant pakuotės? Jei funkcija kasdien beveik nereikalinga, mokėti už ją daugiau nebūtinai verta.
Ekspertų vertinimu, artimiausiais metais AI įrenginiuose tik daugės. Jis jau tampa ne atskira technologijų kategorija, o į telefonus, televizorius ir buitinę techniką įmontuotu sluoksniu. Kartu daugėja ir pasirinkimo triukšmo.
Europos Sąjungoje nuo 2026 m. rugpjūčio pradėtos taikyti naujos tam tikrų AI sistemų skaidrumo taisyklės. Jomis siekiama, kad žmonėms būtų aiškiau, kada jie sąveikauja su dirbtiniu intelektu arba susiduria su jo sugeneruotu turiniu.
Panašus principas praverčia ir renkantis elektroniką: pirkti reikėtų ne dėl AI užrašo ant dėžutės, o tada, kai aišku, kokią naudą ši technologija suteiks. Kartais ji tikrai gali sutaupyti laiko, pinigų ir nervų, tačiau kitais atvejais lieka tik gerai matoma rinkodaros etiketė.