Rudenį ir žiemą sausų akių požymiai dažnai sustiprėja, nes daugiau laiko praleidžiame šildomose patalpose. Akių paviršių neigiamai veikia sausas oras, lauko vėjas, dirbtinis apšvietimas, ilgas darbas prie ekranų ir kontaktinių lęšių nešiojimas, teigia vaistininkė V. Jokubaitytė-Tunkevičienė.
Akį dengia plona ašarų plėvelė – ji drėkina paviršių, saugo jį ir padeda užtikrinti gerą regėjimą. Kai ašarų susidaro per mažai arba jos pernelyg greitai išgaruoja, plėvelė tampa nestabili. Dėl to akys gali būti jautrios, perštėti, parausti, o jose gali atsirasti smėlio ar svetimkūnio pojūtis.
Įprasta manyti, kad ašarojančioms akims drėgmės netrūksta. Tačiau, pasak vaistininkės, nuolatinis ašarojimas taip pat gali būti sausų akių požymis. Išsausėjęs akies paviršius tampa jautresnis dirgikliams, todėl organizmas pradeda išskirti daugiau ašarų. Vis dėlto jos ne visuomet pajėgia atkurti apsauginę plėvelę, todėl vienu metu gali būti jaučiamas ir sausumas, ir ašarojimas.
Prie ekranų mirksime rečiau
Įsibėgėjus darbams ir mokslams, didelę dienos dalį praleidžiame naudodamiesi kompiuteriais, telefonais ir planšetėmis, o vakare neretai žiūrime televizorių. Akių būklei svarbu ne tik ekrano laikas, bet ir tai, kaip elgiamės žiūrėdami į jį.
Susikaupę žmonės paprastai mirksi rečiau, o kartais akių vokų neužmerkia iki galo. Dėl to ašarų plėvelė prasčiau pasiskirsto, drėgmė greičiau išgaruoja ir akys ima sausėti. Vaistininkė rekomenduoja daryti trumpas pertraukas bei taikyti „20-ties“ taisyklę: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelgti į tolį ir kelis kartus sąmoningai visiškai sumirksėti.
Paraudimą taip pat gali lemti sausumas. Dėl nemalonių pojūčių žmogus gali dažniau trinti akis, taip dar labiau sudirgindamas jų paviršių. Tuomet išsiplečia smulkios junginės kraujagyslės, todėl akys atrodo pavargusios ir paraudusios.
Jeigu akies baltyme netikėtai atsiranda ryški, aiškiai apribota raudona dėmė, tačiau nėra skausmo ar kito ūmaus diskomforto, galėjo plyšti po jungine esanti smulki kraujagyslė. Taip gali nutikti net stipriau patrynus akį. Toks nedidelis kraujo išsiliejimas dažniausiai savaime išnyksta per vieną ar dvi savaites.
Vis dėlto pasikartojančių kraujo išsiliejimų nereikėtų automatiškai sieti su sausomis akimis. Tokiu atveju verta pasimatuoti kraujospūdį ir pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojami kraujo krešėjimą veikiantys vaistai. Skubios pagalbos reikia, jei paraudimą lydi skausmas, suprastėja regėjimas arba jis atsirado po akies traumos.
Kada gali padėti dirbtinės ašaros?
Sausumą, perštėjimą ar smėlio pojūtį gali palengvinti dirbtinės ašaros ir drėkinamieji akių lašai. Tačiau renkantis tokią priemonę svarbu atsižvelgti į jos sudėtį ir paskirtį.
Jei akys sausos, gali būti pasirenkami lašai su hialurono rūgštimi, padedančia išlaikyti drėgmę akies paviršiuje. Taip pat naudojamos priemonės su trehaloze, dekspantenoliu ir kitais drėkinamaisiais ar akies paviršių saugančiais komponentais. Kai ašaros pernelyg greitai garuoja, gali būti naudingi lipidų turintys lašai, padedantys palaikyti ašarų plėvelės lipidinį sluoksnį.
Dažnai naudojant dirbtines ašaras, ypač jei akys jautrios, verta rinktis preparatus be konservantų. Ne visi lašai tinka kartu su kontaktiniais lęšiais, todėl dėl pasirinkimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Akių komfortui svarbi ir aplinka
Šildymo sezonu reikėtų stebėti patalpų oro drėgmę, reguliariai vėdinti kambarius, o itin sausame ore apsvarstyti oro drėkintuvo naudojimą. Kompiuterį ir telefoną patariama laikyti šiek tiek žemiau akių lygio, taip pat vengti, kad į veidą tiesiogiai pūstų kondicionieriaus ar šildytuvo oras.
Akių būklei svarbi visavertė mityba. Vitamino A, padedančio palaikyti normalų regėjimą ir akies paviršiaus būklę, yra morkose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose ir kiaušiniuose. Žaliose lapinėse daržovėse randama liuteino ir zeaksantino, kurie kaupiasi tinklainėje, o riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje ar skumbrėje, gausu omega-3 riebalų rūgščių, prisidedančių prie drėgmės palaikymo.
Jei su maistu nepavyksta gauti pakankamai akims svarbių medžiagų, jų galima rasti maisto papilduose. Vis dėlto prieš pradedant juos vartoti patariama pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Ne kiekvieną akių paraudimą ar ašarojimą lemia sausumas – panašūs simptomai gali atsirasti dėl alergijos, infekcijos ar kitų akių ligų. Jei pasirodo pūlingų išskyrų, vargina stiprus skausmas, jautrumas šviesai, blogėja regėjimas arba viena akis parausta ypač stipriai, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kontaktinius lęšius nešiojantiems žmonėms skausminga paraudusi akis taip pat yra priežastis medicininės pagalbos ieškoti nedelsiant.