JAV Nacionalinės mažmeninės prekybos federacijos (NRF) ir bendrovės „Prosper Insights & Analytics“ kasmetė 2026 metų vartotojų apklausa rodo, kad amerikiečiai Helovinui šiemet turėtų išleisti apie 13,5 mlrd. JAV dolerių.
Lietuvoje šios šventės komercinis potencialas taip pat ryškėja, nors procesas vyksta palaipsniui. MB „Enjoy Events“ įkūrėja Loreta Baranovska Helovino siaubo žaidimus pradėjo rengti prieš 12 metų. Tuo metu tai buvo eksperimentas, o organizatoriams kilo abejonių, ar tokia pramoga sudomins žmones.
Bilietų prekyba prasidėjo rugsėjį, tačiau pirmosiomis dienomis susidomėjimas buvo menkas. Vis dėlto atėjus Helovino vakarui visi bilietai buvo išpirkti, o įmonės telefonas netilo nuo skambučių. Pasak L. Baranovskos, tada tapo aišku, kad vieno vakaro tokiai paklausai nepakaks. Šiandien didžiausias iššūkis – sutalpinti visus norinčius dalyvauti.
Iš Vakarų atkeliavusi šventė Lietuvoje aktyviau pradėta minėti XXI amžiaus pradžioje. Per tą laiką Helovino pramogų rinka gerokai išsiplėtė: atsirado siaubo parkų, teminių kambarių ir įvairių renginių. Organizatoriai taip pat pastebi, kad nustebinti lankytojus darosi vis sunkiau.
Išgyvenimo žaidimo „Hangar“ įkūrėja Miglė Babajevienė augančią Helovino reikšmę rinkoje sieja su didėjančia paslaugų teikėjų konkurencija. Tarp populiarių veiklų išlieka ne tik specialūs renginiai, bet ir įprastesni laisvalaikio pasirinkimai, pavyzdžiui, siaubo filmų seansai kino teatruose.
Pasak M. Babajevienės, kasmet daugėja teminių siaubo parkų, o tai rodo besiplečiančią rinką. Helovinas išsiskiria tuo, kad jį galima paminėti aktyviai ir netradiciškai, nes šventės neriboja griežtos tradicijos ar nusistovėjusios taisyklės.
Vis dėlto, nors komerciniu požiūriu Helovinas tapo svarbia pramogų ir laisvalaikio rinkos dalimi, iki tradicinių, visoms amžiaus grupėms priimtinų švenčių statuso jam dar trūksta. T. Ulozienė taip pat pastebi, kad spalį beveik neapsieinama be Helovino tematikos renginių, tačiau kol kas jie daugiausia orientuoti į jaunimą.
Vestuvių planuotoja ir renginių organizatorė Teresa Ulozienė teigia, kad Helovino tradicijos dažnai kuriamos šeimose ir bendruomenėse. Vaikai laukia progos persirengti, vaikščioti po kaimynystę, rinkti saldainius ir linksmintis su draugais, o suaugusieji rengia teminius susibūrimus ar ruošia šventei pritaikytą maistą. Net ir nešvenčiantys Helovino su jo simbolika susiduria rudens sezono metu.
Šventė turi ir ryškų komercinį aspektą. Parduotuvėse prieš Heloviną pasirodo teminiai indai, servetėlės, dekoracijos ir kostiumai, o verslai simboliką naudoja specialiems pasiūlymams bei nuolaidoms. Todėl su Helovino tematika žmonės susiduria net tada, kai neketina jo švęsti.
„Dovanų salos“ vadovas Vainius Žalimas sako, kad su Helovinu susijusiomis pramogomis labiausiai domisi jaunesni klientai. Jie dažniau ieško šiurpių patirčių, kurias galėtų išbandyti su draugais arba poroje.
Didžiausias susidomėjimas, pasak V. Žalimo, fiksuojamas paskutinę spalio savaitę. Tuo metu žmonės aktyviausiai ieško teminių pramogų ir idėjų, kaip praleisti artėjantį Heloviną. Populiariausi pasirinkimai – pabėgimo kambariai, siaubo tematikos pramogos, pykčio kambariai ir kitos aktyvios veiklos, kuriose netrūksta šiurpaus ar netikėto elemento.
Vis dėlto specialiai Helovinui skirtų pasiūlymų rinkoje kol kas nėra daug. Dažniausiai paslaugų teikėjai pritaiko jau siūlomas pramogas, suteikdami joms šiurpesnį arba ekstremalesnį pobūdį.