Radiatorių valymas – vienas iš namų ruošos darbų, kurį daugelis linkę atidėti. Dažnai nuvalomas tik išorėje matomas paviršius, nors nemažai dulkių ir kitų nešvarumų kaupiasi tarp plokščių, siauruose kanaluose bei už paties radiatoriaus.
Specialistai teigia, kad švarus radiatorius šilumą gali perduoti efektyviau. Be to, pašalinus susikaupusias dulkes, sumažėja tikimybė, kad jos bus paskleistos po patalpą.
Nemalonus įkaitusių dulkių kvapas, pasirodantis prasidėjus šildymo sezonui, dažnai reiškia, kad ant šildymo įrangos per šiltąjį laikotarpį susikaupė nešvarumų. Nenaudojamų radiatorių paviršiuose ir vidinėse ertmėse nusėda dulkės, gyvūnų plaukai bei smulkios tekstilės skaidulos.
Radiatoriui įkaitus, įšyla ir ant jo esančios dulkės, o šiltas oras dalį jų gali paskleisti kambaryje. Kvapo pobūdis priklauso nuo šildymo įrangos tipo, tačiau dažniausiai jis juntamas tik pirmą kartą įjungus šildymą.
Jeigu kvapas yra itin stiprus, primena degantį plastiką, pasirodo dūmų arba nemalonus kvapas neišnyksta, įtartiną įrangą reikėtų išjungti ir kreiptis į specialistus.
Prieš valant radiatorių būtina jį išjungti ir palaukti, kol visiškai atvės. Tada verta įvertinti jo konstrukciją. Šiuolaikiniuose plokštiniuose radiatoriuose dulkės dažnai kaupiasi po viršutinėmis grotelėmis ir siauruose vertikaliuose kanaluose.
Patogiausia naudoti ilgą, lankstų radiatorių šepetį. Jį galima įkišti pro viršų ir atsargiai stumti žemyn, taip pašalinant tarp plokščių esančius nešvarumus. Tokiu įrankiu pasiekiamos vietos, kurių įprasta šluostė nepasiekia.
Neturint specialaus šepečio, galima rinktis dulkių siurblį su siauru antgaliu. Reikėtų išsiurbti ne tik patį radiatorių, bet ir grindis bei grindjuostes po juo, nes ten dažnai nukrinta iš radiatoriaus išvalytos dulkės.
Leidinys „Homes & Gardens“ siūlo ir kitą paprastą būdą, kuriam nereikia specialios įrangos – dulkes iš radiatoriaus vidaus galima išpūsti plaukų džiovintuvu.
Vis dėlto radiatorius turi būti šaltas, o džiovintuvą būtina nustatyti taip, kad jis pūstų tik vėsų orą. Po radiatoriumi galima patiesti šiek tiek sudrėkintą rankšluostį, kuris sulaikys dalį išpučiamų dulkių. Oro srovę reikia atsargiai nukreipti į angas iš viršaus, o po valymo likusius nešvarumus surinkti dulkių siurbliu.
Šis metodas tinka ne visoms konstrukcijoms. Valant elektrinių šildytuvų vidų būtina vadovautis gamintojo instrukcija, o į elektros įrangos angas negalima kišti pašalinių daiktų.
Dėmesio reikėtų skirti ir sienai už radiatoriaus. Joje gali būti susikaupę dulkių, voratinklių, gyvūnų plaukų bei kitų nešvarumų. Juos galima pašalinti ilgu, plokščiu mikropluošto valikliu.
Jeigu sienos paviršius tai leidžia, ją galima atsargiai nuvalyti vos drėgna šluoste ir iškart nusausinti. Vandens naudoti reikėtų nedaug, ypač šalia elektros jungčių. Taip pat nereikėtų savarankiškai nuimti radiatoriaus nuo sienos ar ardyti jo jungčių.
Garų valytuvą galima naudoti tik tuo atveju, jei tai leidžia radiatoriaus gamintojas. Per didelė drėgmė gali pažeisti metalines dalis ir paskatinti koroziją.
Specialistai pataria radiatorių vidų bei sunkiai pasiekiamas vietas kruopščiai išvalyti bent kartą ar du per metus – geriausia prieš šildymo sezono pradžią ir jam pasibaigus. Jei namuose laikomi augintiniai arba dulkės kaupiasi greitai, valyti gali prireikti dažniau.
Tačiau švara ne visada pašalina šildymo sutrikimus. Jei radiatorius šyla netolygiai, jo viršutinė dalis lieka šalta arba girdimi neįprasti garsai, problemą gali lemti šildymo sistemoje susikaupęs oras ar kitas techninis gedimas.
Tokiu atveju reikėtų pasidomėti radiatoriaus nuorinimu arba kreiptis į pastato šildymo sistemą prižiūrinčius specialistus. Reguliarus valymas nereikalauja didelių išlaidų, tačiau padeda palaikyti švarą, oro cirkuliaciją ir tinkamą šilumos perdavimą.