Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) spalį beveik nepasikeitė – po kelis mėnesius trukusio nuosmukio jis pakilo iki 46,66 punkto. Vis dėlto rodiklis tebėra mažesnis už neutralią 50 punktų ribą, todėl apie aiškų pramonės atsigavimą kalbėti dar anksti.
Atsižvelgdama į pasikeitusią pasaulio ekonominę ir geopolitinę aplinką bei pramonės veiklos tendencijas, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atnaujino PLI sudarymo metodiką. Taip pat papildomai įvertinta sezoniškumo įtaka.
Pagal naująją metodiką didžiausią šių metų reikšmę – 48,50 punkto – indeksas pasiekė sausį. Vėliau jis palaipsniui mažėjo ir rugpjūtį siekė 45,41 punkto. Rugsėjį PLI padidėjo iki 46,51 punkto, o spalį išliko panašiame lygyje – pasiekė 46,66 punkto. Tai yra 1,84 punkto mažiau nei metų pradžioje. Visos 2026 metų PLI reikšmės pagal naująją metodiką nesiekia 50 punktų.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad spalio duomenys rodo pramonės lūkesčių stabilizaciją, tačiau ne jų pagerėjimą. Jo vertinimu, įmonių nuomonė apie paklausą tebėra prasta, todėl valstybės sprendimai, priimami rengiant kitų metų biudžetą, turėtų mažinti verslo neapibrėžtumą ir skatinti investicijas į produktyvumą bei konkurencingumą.
Sektorių rezultatai – nevienodi
Spalį lūkesčiai pagerėjo keturiuose iš dešimties stebimų sektorių, o šešiuose – pablogėjo. 50 punktų ribą viršijo du sektoriai.
Aukščiausias PLI ir toliau fiksuojamas kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje – 56,87 punkto. Tačiau šiame sektoriuje indeksas mažėja jau trečią mėnesį iš eilės: vien spalį jis smuko 2,30 punkto ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2025 m. gruodžio.
Neutralią ribą pirmą kartą šiais metais viršijo kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba. Šio sektoriaus PLI antrą mėnesį iš eilės augo – spalį padidėjo 1,94 punkto, iki 50,72 punkto. Tai aukščiausias rodiklis nuo 2025 m. gegužės.
Labiausiai spalį pagerėjo maisto pramonės lūkesčiai. Maisto produktų gamybos PLI padidėjo 3,48 punkto ir siekė 48,51 punkto. Tai buvo antras augimas iš eilės ir geriausias rezultatas nuo gegužės.
Baldų gamybos PLI pakilo 0,88 punkto, iki 48,27 punkto, o medienos gaminių gamybos indeksas padidėjo 0,43 punkto, iki 46,03 punkto.
Tuo metu didžiausias neigiamas pokytis užfiksuotas metalo gaminių gamyboje. Šio sektoriaus PLI per mėnesį nukrito 6,14 punkto – nuo 53,28 iki 47,14 punkto – ir vėl atsidūrė žemiau neutralios ribos. Tai žemiausia sektoriaus reikšmė 2026 metais.
Drabužių siuvimo PLI sumažėjo 2,42 punkto, iki 40,34 punkto, o tekstilės gaminių gamybos – 2,19 punkto, iki 40,08 punkto. Guminių ir plastikinių gaminių gamybos indeksas po trijų iš eilės augimo mėnesių sumažėjo 0,76 punkto ir pasiekė 48,25 punkto.
Chemikalų ir chemijos produktų gamybos PLI krito 1,51 punkto, iki 33,51 punkto. Šio sektoriaus lūkesčiai ir toliau yra prasčiausi tarp visų vertinamų pramonės šakų.
Stabilizaciją lėmė ne paklausos augimas
LPK ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė ragina spalio rezultatą vertinti atsargiai. Pasak jos, indekso stabilizavimąsi lėmė ne atsigavusi paklausa: gaminamos produkcijos paklausos vertinimai spalį nepasikeitė ir išliko prasti.
Gamybos prognozės sumažėjo, nors mažiau nei įprasta šiuo metų laiku, o įmonių užimtumo prognozės šiek tiek pagerėjo. Ekonomistės vertinimu, geresni maisto pramonės rezultatai kontrastuoja su smukusiu metalo gaminių gamybos indeksu ir silpnėjančiais tekstilės bei drabužių sektorių lūkesčiais. Tai rodo, kad bendra pramonės padėtis išlieka trapi ir nevienoda.
Artimiausiais mėnesiais svarbiausia bus įvertinti, ar prie stabilizuotų lūkesčių prisidės ir geresni paklausos rodikliai. Lietuvos pramonė yra stipriai priklausoma nuo eksporto, todėl tvaresniam augimui reikės aiškesnių pagrindinių Europos rinkų, ypač Vokietijos pramonės, atsigavimo ženklų.
Taip pat didėja Lietuvos įmonių gebėjimo konkuruoti produktyvumu, technologijomis ir kuriama pridėtine verte svarba. Dėl to investicijų pokyčiai artimiausiu metu bus ne mažiau reikšmingi nei eksporto paklausos raida.
Metodikos pakeitimas pakeitė spalio vertinimą
LPK vertinimu, spalį nuo metų pradžios trukęs pramonės lūkesčių silpnėjimas sustojo, o indeksas stabilizavosi ties 46–47 punktų riba. Vis dėlto aiškių atsigavimo ženklų nėra: PLI išlieka mažesnis nei 50 punktų. Nors rodiklis didesnis nei prieš metus, jis vis dar žemesnis nei sausį.
Tolesnę pramonės lūkesčių kryptį lems pagrindinių eksporto rinkų būklė, Europos pramonės ir investicijų ciklas, geopolitinis neapibrėžtumas bei Lietuvos įmonių konkurencingumo pokyčiai.
PLI apskaičiuojamas remiantis Valstybės duomenų agentūros (VDA) mėnesinio pramonės verslo tendencijų tyrimo duomenimis. Atnaujinta metodika turėtų tiksliau atspindėti dabartinę pramonės situaciją ir padėti atskirti nuotaikų pokyčius nuo įprastų sezoninių svyravimų. Indekso skalė nepasikeitė – 50 punktų tebėra neutrali riba.
LPK pateikia duomenis pagal abi metodikas, kad būtų galima matyti atnaujinimo poveikį. Pagal senąją metodiką rugsėjo PLI buvo 47,65 punkto, o spalio – 46,83 punkto, taigi per mėnesį sumažėjo 0,82 punkto. Pagal naująją metodiką rugsėjo rodiklis perskaičiuotas iki 46,51 punkto, o spalio – iki 46,66 punkto.
Vadinasi, senoji metodika rodė spalio indekso kritimą, o naujoji – beveik nepakitusį rezultatą. Pagrindinis skirtumas susijęs su sezoniškumu: rudenį gamybos prognozės paprastai blogėja, todėl naujoji metodika šį pokytį vertina kaip įprastą sezoninį svyravimą, o ne kaip lūkesčių pablogėjimą. Pagal naująją metodiką taip pat perskaičiuotos ankstesnių mėnesių ir sektorių reikšmės.
V. Janulevičiaus teigimu, pasaulio ekonominei ir geopolitinei aplinkai smarkiai pasikeitus, reikėjo atnaujinti ir pramonės lūkesčių matavimą. Tikimasi, kad PLI tiksliau atspindės realią įmonių padėtį ir išliks patikimu signalu verslui bei sprendimų priėmėjams.
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas yra LPK kas mėnesį apskaičiuojamas rodiklis, atspindintis apdirbamosios gamybos įmonių ekonominės situacijos vertinimą ir artimiausio laikotarpio lūkesčius.
Skaičiuojant PLI vertinami įvairūs pramonės įmonių veiklos aspektai: gamyba, produkcijos paklausa, užimtumas ir veiklos perspektyvos. Atskirų rodiklių reikšmės sujungiamos pagal LPK parengtą metodiką, kurioje atsižvelgiama į ekonominę veiksnių svarbą ir pasikartojančių sezoninių svyravimų įtaką. PLI metodika atnaujinta 2026 m. spalį.
PLI reikšmės pateikiamos nuo 0 iki 100 punktų. Didesnis nei 50 punktų rezultatas reiškia palankesnius pramonės įmonių vertinimus ir lūkesčius, o mažesnis – nepalankesnius. Indekso pokyčiai leidžia stebėti pramonės nuotaikų dinamiką, o atskirų sektorių rodikliai padeda palyginti jų padėtį ir perspektyvas.