Mokesčių pokyčiai ir VGT posėdis: valdantieji ieško sprendimų, o užsienyje – kruvinos avarijos ir politiniai sukrėtimai

Trečiadienį posėdžiavusi koalicinė taryba nutarė steigti darbo grupę, kuri ieškos bendro sutarimo dėl galimų naujų mokesčių pakeitimų. Taip siekiama mažinti valstybės biudžeto deficitą ir didinti pajamas.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Užsienio naujienose daugiausia dėmesio skiriama traukinių katastrofai Ispanijoje, neaiškią baigtį turintiems Izraelio parlamento rinkimams ir Brazilijos prezidento rinkimus pralaimėjusio Flavio Bolsonaro pasitraukimui į JAV.

R. Tamašunienė: kalėjimuose ir Probacijos tarnyboje dirbančių žmonių atlygis turėtų būti adekvatesnis

G. Nausėda ketvirtadienį sušauks VGT posėdį

VTEK tyrimų dėl I. Paluckės ir L. Matjošaitytės nepradėjo. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija trečiadienį nusprendė netirti buvusio premjero Gintauto Palucko sutuoktinės Ilmos Paluckės įdarbinimo Vilniaus rajono poliklinikoje aplinkybių. Sprendimas priimtas įvertinus anksčiau surinktą papildomą informaciją apie jos įdarbinimą įstaigoje, kuriai vadovauja buvęs G. Palucko patarėjas sveikatos klausimais Evaldas Navickas.

Komisija taip pat nepradėjo tyrimo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narės Lauros Matjošaitytės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko Martyno Endrijaičio galimai nedeklaruotų privačių interesų. VTEK įvertino papildomus duomenis apie viešumoje aptartus galimus šių asmenų ryšius.

V. Landsbergis lieka Santaros klinikose, bet jo būklė gerėja. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis ligoninėje paliekamas tolesniam stebėjimui. Jo sūnus Vytautas V. Landsbergis teigia, kad sveikata gerėja. LRT antradienį pranešė, jog profesorius buvo paguldytas į Santaros klinikas, kur jam atliekami tyrimai.

Seimo etikos komisija pradėjo tyrimą dėl J. Sabatausko. Seimo Etikos ir procedūrų komisija bendru sutarimu nutarė aiškintis Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko veiksmus ir galimą neveikimą svarstant patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos klausimą.

Vyriausybė nepritaria R. Žemaitaičio siūlymui viešinti neprisipažinusius buvusius KGB bendradarbius. Įvertinusi Seime pernai pradėtą svarstyti „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvą, Vyriausybė pasiūlė atmesti tai numatančias įstatymo pataisas. Pasak Vyriausybės, jos neatitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų, o toks reguliavimas nesukurtų pridėtinės vertės.

Vis dėlto trečiadienį priimtame nutarime pabrėžiama, kad visuomenė turi teisę žinoti apie asmenis, kurie bendradarbiaudami su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui, tačiau neprisipažino ir nepasinaudojo įstatymų suteikta apsauga.

Prezidentas G. Nausėda ketvirtadienį šaukia VGT posėdį. Tai nurodyta oficialioje šalies vadovo darbotvarkėje. Lietuvos teritorijoje anksčiau šį mėnesį nukritus iš Lenkijos pusės įskridusiam ukrainietiškam dronui, prezidentas sakė, kad VGT turėtų svarstyti reagavimo algoritmų pakeitimus. G. Nausėda taip pat žadėjo siūlyti gyventojų informavimo sistemą tobulinti atsižvelgiant į regionus, kuriuose drono įskridimo tikimybė yra mažesnė arba didesnė.

Valdantieji buriami į darbo grupę dėl galimų mokesčių pakeitimų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius po koalicinės tarybos posėdžio sakė, kad grupę sudarys po du socialdemokratų, demokratų ir „valstiečių“ atstovus. Jo teigimu, koalicija iš esmės artėja prie susitarimo dėl saldintų gėrimų, vadinamojo cukraus mokesčio, ir lošimų mokesčio pakeitimų. Šiuos scenarijus šiuo metu modeliuoja Finansų ministerija.

A. Veryga: LVŽS pozicijai dėl biudžeto svarbi bus referendumo eiga. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Aurelijus Veryga teigia, kad partijos balsavimą dėl biudžeto projekto reikšmingai paveiks tolesnis patariamojo referendumo dėl šeimos sampratos klausimo svarstymas Seime. Jei šis klausimas nebus įtrauktas į darbotvarkę anksčiau už biudžeto projektą, „valstiečiai“ situaciją vertins platesniame kontekste.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius pareiškė, kad jo politinė jėga nepalaikys Seimui pateikto 2027 m. valstybės biudžeto projekto. Demokratai savo poziciją žada išlaikyti tol, kol Finansų ministerija nepateiks konkretaus plano, kaip mažinti deficitą ir subalansuoti valstybės finansus. V. Sinkevičiaus teigimu, ministerija turi parodyti maksimalias pastangas mažinant deficitą ir paaiškinti, kaip kitąmet bus valdomi valstybės finansai. Kol tai nepadaryta, demokratų balsų už biudžetą nebus.

Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė teigia, kad koreguojant kitų metų biudžetą bus siekiama sumažinti projekte numatytą 3,8 proc. BVP deficitą. Jos teigimu, projektas galėtų būti pakeistas sulaukus pamatuotų koalicijos partnerių pasiūlymų, tačiau kiekvienas išlaidų didinimas turėtų turėti aiškų finansavimo šaltinį. Pagrindiniais prioritetais išlieka nacionalinis ir socialinis saugumas. O. Leiputė pripažino, kad socialdemokratai projektu nėra visiškai patenkinti, tačiau sprendimai turi atitikti valstybės finansines galimybes. Konkretaus susitarimo dėl galimo mokesčių didinimo kol kas nėra.

Seimo Kaimo reikalų komitetas biudžeto projektui nepritarė. Žemės ūkio ministerijos atstovai nurodė, kad numatytas finansavimas neužtikrina svarbiausių sektoriaus poreikių. Už projektą balsavo trys komiteto nariai, trys pasisakė prieš, o vienas susilaikė.

ŽŪM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė sakė, kad ministerija papildomai prašė 350 mln. eurų, tačiau gavo tik 9,78 mln. eurų. Todėl nepatenkintas poreikis sudaro apie 340 mln. eurų. 2027 m. biudžeto projekte visai ŽŪM valdymo sričiai, įskaitant pavaldžias įstaigas ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, numatyta daugiau kaip 1,13 mlrd. eurų. Iš jų 867,7 mln. eurų sudaro ES lėšos. Nors ministerijos finansavimas, palyginti su 2026 m., didėja 0,2 proc., žemės ūkiui skiriama dalis bendrame valstybės biudžete mažėja ir sudaro apie 4 proc. visų asignavimų.

Vaiko priežiūros atostogų pakeitimams nuo 2027 m. liepos reikėtų 62 mln. eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigia, kad šiuo metu pakeitimai numatyti nuo 2028 m., tačiau siekiama juos įgyvendinti jau kitų metų viduryje. Tai priklausys nuo to, ar Finansų ministerija skirs papildomą finansavimą. Pasak I. Ruginienės, rengdama 2027 m. biudžetą SADM jau gerokai sumažino planuotas išlaidas.

Ministrė taip pat tikisi, kad svarstant biudžetą Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete bus galima išspręsti dalį ministerijos finansavimo klausimų. Ji pabrėžė, kad iki galutinio balsavimo Seime gruodį biudžeto projektas dar gali būti pakeistas.

LAT išnagrinėjo neeilinę bylą dėl bandymo nusipirkti kūdikį. Kasacinius skundus pateikė už vaiko pirkimą ar pardavimą nuteista advokatė ir jos sutuoktinis. Pora siekia panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį. Kadangi byla nevieša, daugiau detalių neskelbiama.

Posėdyje dalyvavo tik nuteista advokatė, o jos sutuoktinis neatvyko – jam atstovavo teisininkė. Portalas „Delfi“ anksčiau skelbė, kad Kauno advokatė ir jos sutuoktinis verslininkas, anksčiau kandidatavęs į Seimą, buvo nuteisti už vaiko pirkimą ar pardavimą. Bylos duomenimis, prieš kelerius metus pora bandė nusipirkti naujagimį ir su tuo metu vaiko besilaukusia mergina sudarė neteisėtą sandorį.

Ispanijoje traukinio katastrofa nusinešė mažiausiai 68 gyvybes. Centrinėje šalies dalyje greitasis traukinys atsitrenkė į sustojusio kito traukinio galą. Nuo bėgių nuvažiavo du vagonai. Avarija įvyko lygioje vietovėje tarp Urdos ir Los Jebeneso miestelių, apsuptoje alyvmedžių laukų.

Transporto ministras Oscaras Puente teigė, kad vienam traukiniui buvo leista važiuoti, nors dėl techninio gedimo buvo sustabdytas visas traukinių eismas. Ministras tokį sprendimą pavadino nepaaiškinamu. Eismas tarp Madrido, Siudad Realio ir Andalūzijos buvo nutrauktas.

Kastilijos-La Mančos regiono atstovė spaudai Esthera Padilla sakė, kad vienu traukiniu važiavo 397 keleiviai, kitu – 147. Tai antra didelė traukinių avarija Ispanijoje šiemet. Sausį nuo bėgių nuvažiavęs IRYO traukinys atsitrenkė į priešinga kryptimi važiavusį RENFE traukinį, o per tą avariją žuvo 45 žmonės. Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas trečiadienį paskelbė, kad šalyje bus trijų dienų gedulas.

Izraelio parlamento rinkimai aiškaus nugalėtojo neparodė. Suskaičiavus daugiau kaip 85 proc. balsų, ministro pirmininko B. Netanyahu dešiniųjų blokas nežymiai pirmavo, tačiau daugumai reikalingų mandatų neturėjo. Tiek B. Netanyahu, kurio sąjungininkės yra kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų žydų partijos, tiek opozicijos blokui vadovaujantis buvęs kariuomenės vadas Gadi Eisenkotas pareiškė sieksiantys suformuoti naują vyriausybę.

Prognozuojama, kad B. Netanyahu blokas 120 vietų parlamente gaus 53 mandatus, o G. Eisenkoto vadovaujama opozicija – 48. Galutiniai skaičiai dar gali pasikeisti. Tuo metu sustiprėjo Izraelio arabų partijų sąrašai, kuriems prognozuojama 19 mandatų.

Kairiųjų pažiūrų, daugiausia arabų atstovaujamo Jungtinio sąrašo lyderis Yousefas Jabareenas sakė, kad visuomenė balsavo už naują vadovybę. Jis pabrėžė, kad visi, norintys pasiūlyti esminę alternatyvą Netanyahu vyriausybei, turės tartis su jo atstovaujama jėga.

Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas išreiškė viltį, kad pavyks išvengti pakartotinių rinkimų. Jam teks nuspręsti, kuriam kandidatui patikėti vyriausybės formavimą. I. Herzogas paragino partijas išlikti atviras įvairioms galimybėms.

F. Bolsonaro su šeima pabėgo į JAV. Brazilijos prezidento rinkimus pralaimėjęs Flavio Bolsonaro trečiadienį su šeima atskrido į Majamį. Šis sprendimas priimtas po dviejų dienų, per kurias jis nepripažino pralaimėjimo Brazilijos prezidentui Luizui Inacio Lulai da Silvai ir pagrasino sieksiantis anuliuoti rinkimų rezultatus.

Kaip trečiadienį pranešė Argentinos migracijos tarnyba, F. Bolsonaro su žmona ir dviem dukterimis pirmiausia išvyko į Argentiną, vėliau – į Ekvadorą. Dieną anksčiau JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija 45-erių senatoriui ir jo šeimai išdavė vizas. D. Trumpas trečiadienio rytą pareiškė pritariantis F. Bolsonaro atvykimui ir jį su šeima pavadino puikiais žmonėmis.

Brazilijos Aukščiausiasis Teismas dviejose bylose tiria F. Bolsonaro dėl galimos korupcijos, pinigų plovimo ir mokesčių vengimo. Aiškinamasi, ar jis naudojosi sporto lažybų bendrove, kad išplautų lėšas, neteisėtai išskaičiuotas iš senjorams mokamų valstybinių pensijų. Kitoje byloje jis kaltinamas iš reputaciją praradusio bankininko priėmęs milijonus dolerių.

Naudojame slapukus siekdami suasmeninti turinį ir skelbimus, teikti socialinės žiniasklaidos funkcijas ir analizuoti srautą. Taip pat dalijamės informacija apie tai, kaip naudojatės mūsų svetaine su savo socialinės žiniasklaidos, reklamos ir analizės partneriais. View more
Sutinku
Nesutinku